kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • כי עוד חזון למועד ויפח לקץ ולא יכזב אם יתמהמה חכה לו כי בא יבא לא יאחר. הנה עפלה לא ישרה נפשו בו וצדיק באמונתו יחיה. חבקוק ב' – ג', ד Iš tikro pranašystė liečia atitinkamą laiką ir galiausiai išsipildys, neapgaus – lauk jos, nes ji ateis, nepavėluos. Ir nors siela nukris ir neišsities, teisuolis gyvens savo tikėjimu. (Chabakukas 2 – 3, 4)

הסולם, פרקי חיים של הרב ברוך שלום הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Baruch Šalom aLevi Ašlago biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

 
 
 

Uždaryti užduotį




Ravo Barucho gyvenimo saulėlydis

 


1991 metais, paskutinės savo gyvenime šventės – Sukot metu, ravas Baruchas pasikvietė pas save knygos autorių (ravą Mordechajų Gotlibą).

Ravui Mordechajui teko laimė būti vienu iš artimiausių ravo Barucho mokinių bei tvarkyti ir prižiūrėti jo namus paskutiniuoju laikotarpiu.

Ravas Baruchas papasakojo jam apie visą savo gyvenimą, apie patirtus sunkumus ir vargus ir apie gilų ryšį su savo šventu tėvu.

Ravui Mordechajui Gotlibui visa tai sukėlė didelį susirūpinimą ir nerimą, nes ravas Baruchas nei karto gyvenime nėra kalbėjęs apie savo praeitį.  


Ravas Mordechajus pasakojo:

„Ravas Baruchas visas dvidešimt keturias valandas per parą buvo atidavęs tikėjimo darbui.

Buvo akivaizdu, jog jis visai nekreipia dėmesio į tai, kas vyksta aplinkui.

Pavyzdžiui, jam visai nerūpėjo jo šaldytuve esantis maistas ir jo šviežumas.

Todėl čia buvo galima rasti maisto, kurio galiojimas seniai pasibaigęs.

Taip pat jis visai nepaisė švaros namuose – namai galėjo būti visiškai netvarkyti ir nevalyti.

Jis buvo kaip žmogus, kurio siela dega didžiule meilės liepsna ir niekam kitam jo širdyje nebėra vietos.

Ir negalima sakyti, kad neturėjo supratimo apie maistą ir jo šviežumą, ar kad nenorėjo, jog namai būtų švarūs ir sutvarkyti, tačiau tai buvo žmogus, kuris visa savo širdimi yra susijungęs su Kūrėju ir kuris neturi laiko niekam kitam.

Todėl visus šiuos dalykus jis palikdavo kitiems“.


Maždaug pusė metų iki ravo Barucho mirties, paskendęs ašarose pas ravą Baruchą užėjo ravas Mordechajus Gotlibas.

Buvo per daug nerimą keliančių ženklų.

Ravas Mordechajus sukaupė visą drąsą ir virpančia širdimi paklausė:

„Po ravo mirties, ką mes darysime? Kas mus ves ir mokys?“

Atsakė ravas:

Išminčiai pasakė: Kiekvienas, kuris pergyvena dėl rytojaus, yra mažo tikėjimo.

Negali žinoti Kūrėjo veiksmų, juk gali būti, kad asmeniškai pas tave ateis Mašijachas ir tau daugiau nereikės mokytojo“.

O kitam mokiniui pasakė: „Po mano mirties iš visų jėgų stenkitės išsilaikyti ir stiprėti mano tėvo Baal aSulamo mums paliktame kelyje, ir tai galite pasiekti tik kartu einančių draugų susijungimo ir maldos dėka“.