kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ותהר עוד ותלד בן ותאמר הפעם אודה את יהוה על כן קראה שמו יהודה ותעמד מלדת. בראשית כט' – לה Ir pastojo (Leja) vėl ir pagimdė sūnų, ir pasakė: „Dabar padėkosiu Kūrėjui“, todėl pavadino vardu „Jehuda“ (padėka) , ir nustojo gimdyti. (Berešit 29 – 35)

הערבות, המשך ממאמר מתן תורה כג, כד 

„Laidavimas“ (Atsakomybė), „Toros dovanojimo“ tęsinys

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                                             23.


Dabar tampa visiškai aišku, kodėl Tora buvo duota būtent Izraelio tautai.
Iš tikro galutinis kūrimo tikslas yra iškeltas bendrai visai žmonių rasei:
juodam, baltam ir gelsvam, t.y. kiekvienam žmogui be jokio skirtumo iš esmės.

Tačiau žmogaus prigimtis „nusileido“ iki paskutinio „meilės sau“ taško, t.y. iki absoliutaus egoizmo lygio, be jokių išlygų „viešpataujančio“ visoje žmonijoje.
Todėl nebuvo jokių šansų išaiškinti tautoms, kad jos sutiktų išeiti iš savo siauro ir tamsaus egoistinio „pasaulėlio“ į platų ir šviesų „meilės artimui“ pasaulį.


Ir tai pavyko tik Izraelio tautai, kuri baisiuose kentėjimuose 400 metų vergavo barbariškai Egipto karalystei.
Kaip pasakė išminčiai:
„Kaip druska „pasaldina“ (daro tinkamą) mėsą, taip kentėjimai „išvalo“ nuodėmes“.
Tai reiškia, kad kentėjimai atneša žmogaus sielai didelį išsityrinimą.


Ir dar priedo, Izraelio tautai talkino „šventųjų tėvų“ tyrumas bei nuopelnai,
o tai yra svarbiausia priežastis.
Kaip apie tai liudija daugelis vietų Toroje.
Iš tikro dviejų šių faktorių dėka Izraelio tauta tapo pasirengusi šiam išaukštintam vaidmeniui.


Todėl Tora naudoja vienaskaitą, rašydama apie Izraelio tautos žmones šioje būsenoje:
„Ir išsidėstė Izraelis prie (Sinajaus) kalno“.
Kaip paaiškino išminčiai:
„Kaip vienas žmogus su viena širdimi“.


Tada kiekvienas Izraelio tautos narys visiškai atsitraukė nuo meilės sau,
ir visas kiekvieno žmogaus gyvenimo tikslas buvo tik:
„Atnešti naudą artimui“.
Kaip paaiškinome apie priedermę:
„Mylėk savo artimą, kaip save patį“.
Ir kiekvienas tautos individas lyg susijungė į vieną „kūną“ bei pasidarė:
„Kaip vienas žmogus, su viena širdimi“, ir tik tada jie tapo verti gauti Torą.



                                                             24.


Ir dėl šio būtinumo Tora buvo duota tik Izraelio tautai, t.y. tik Abrahamo, Icchako ir Jakovo palikuonims.
Juk iš tikro net negalėjo ateiti į galvą mintis, kad kas nors kitas supras ir priims šią idėją!

Ir dėl šios priežasties Izraelio tauta pasidarė lyg „koridorius“ (perėjimas), per kurį gali pasklisti tyrumo ir šventumo „kibirkštys“ visai žmonių rasei po visą pasaulį.

Todėl šios tyrumo ir šventumo „kibirkštys“, didėja kiekvieną dieną, kaip žmogus, kaupdamas turtą, vis prideda kiekvieną dieną iki trokštamo dydžio.


Tai reiškia, kad žmonija turi išsivystyti ir ateiti į supratimą, koks malonumas ir kokia ramybė slypi „artimo meilės“ kibirkštyse.
Ir tada visi supras, kaip galima persverti „lėkštę“ į nuopelnų pusę ir įvesti save į „Kūrėjo jungą“, o nuodėmių (kaltės) „lėkštė“ dings iš žemės...