• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

הערבות, המשך ממאמר מתן תורה כה, כו  

„Laidavimas“ (Atsakomybė), „Toros dovanojimo“ tęsinys

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                             25.

Dar mums liko užbaigti išsiaiškinti, kodėl Tora nebuvo duota „tėvams“, t.y. Abrahamui, Icchakui ir Jakovui?
Kaip jau sakėme, kad priedermė:
„Mylėk savo artimą, kaip save patį“,
yra visos Toros pagrindas, t.y. visos kitos priedermės tik aiškina šią priedermę.
Ir šios priedermės neįmanoma įvykdyti pavieniui, o tik visai tautai su išankstiniu sutikimu.

Todėl šis dalykas įvyko tik po „išėjimo iš Egipto“, kai Izraelis tapo susiformavusia tauta.
Tada kiekvienas tautos narys iš anksto buvo paklaustas, ar jis sutinka priimti ir vykdyti šią priedermę.
Ir tik po visų tautos narių vieningo sutikimo buvo Izraeliui duota Tora.
Tačiau dar reikia išsiaiškinti, kur mes matome Toroje, kad buvo apklausti Izraelio sūnūs dėl šio dalyko?
Tai reiškia, kad jie prieš Toros gavimą visi sutiko su šia idėja?

                                                                     26.

Iš tikro šie dalykai yra aiškiai suprantami iš Toros teksto, t.y. čia aiškiai matomas pakvietimas, kurį Kūrėjas perdavė prieš Toros gavimą Izraeliui per Moše, mūsų mokytoją.
Parašyta:
„Ir dabar, jei klausyte klausysite Mano balso, ir saugosite mano sandorį, tada jūs būsite išrinktieji (sgula) iš visų tautų, nes (ki)  כי Mano yra visa žemė.
Ir jūs būsite Mano „šventikų karalystė“ (mamlechet kohanim) ir „šventa tauta“ (goi kadoš), štai tie dalykai, kuriuos kalbėk visam Izraeliui.
Ir nuėjo Moše ir pakvietė visus tautos senolius (zkenim), ir pateikė prieš juos visus šiuos dalykus, ką įsakė Kūrėjas.
Ir visa tauta atsakė vieningai ir tarė: viską, ką kalbėjo Kūrėjas įvykdysime.
Ir persakė Moše tautos žodžius Kūrėjui“ (Šmot 19 – 5, 6, 7, 8).

Ir tik iš pirmo žvilgsnio šie žodžiai neatitinka savo paskirties.
Juk protas įpareigoja, jei koks žmogus siūlo draugui kokį tai darbą ir nori išgirsti draugo sutikimą, jis turi paaiškinti draugui šio darbo turinį ir esmę.
Ir taip pat aptarti užmokestį, kad būtų galimybė įsigilinti į visas pasiūlymo sąlygas, kad paskui atsisakyti, arba sutikti.
Tačiau šiuose Toros žodžiuose, mes, iš pirmo žvilgsnio, nerandame nei pačio darbo turinio ir esmės, nei užmokesčio už darbą?!

Pasakyta:
„Jei klausysite Mano balso, ir saugosite mano sandorį“,
ir visai nėra paaiškinta nei pats „balsas“, t.y. ką reiškia „klausyti balso“, nei pats „sandoris“.

Ir paskui sako:
„Tada jūs būsite išrinktieji (sgula) iš visų tautų, nes (ki) כי Mano yra visa žemė“.
Iš tikro iš šių žodžių neaišku, ar Kūrėjas įsako mums pasistengti ir būti „išrinktaisiais (sgula) iš visų tautų“, ar čia jau yra geras pažadas ir garantija mums?

Taip pat reikia suprasti šių žodžių ryšį su pasakymu:
„Nes ( ki כי ) Mano yra visa žemė“?
Ir čia Toros vertėjai į aramito kalbą: Onkelosas, Jonatanas ben Uzielis ir Jeruzalės Talmudas, bei kiti komentatoriai: Raši, Rambanas ir kiti turi šioje vietoje sunkumų.
Taip pat Even Ezra pateikia rabi Marinoso vardu dar vieną žodžio „ki“ כי prasmę, t.y. verčia šį žodį, kaip „nežiūrint į tai“ ( af al pi אף על פי ).

Ir tada, šis Toros sakinys skamba taip:
„Ir būsite išrinktieji (sgula) iš visų tautų, nežiūrint į tai, kad Mano visa žemė“.
Iš tikro šis vertimas jau neatitinka kitų išminčių nuomonės, kurie žodį „ki“ išvertė keturiais variantais:
„arba“, „gal“, „bet“, „nes juk“.
Todėl dabar prisideda dar ir penkta prasmė: „nežiūrint į tai“?

Ir užbaigia Tora:
„Ir jūs būsite Mano „šventikų karalystė“ (mamlechet kohanim) ir „šventa tauta“ (goi kadoš).
Tai pat ir čia nesuprantama, ar čia yra įsakymas (priesakas) ir pareiga stengtis šiame dalyke, ar čia jau yra geras pažadas ir garantija mums?

Taip pat nėra paaiškintas ir išsireiškimas: „šventikų karalystė“, t.y. panašaus išsireiškimo nerandame visame Tanache?
Tačiau svarbiausia, koks gi yra skirtumas tarp: „šventikų karalystė“ (mamlechet kohanim) ir „šventa tauta“ (goi kadoš)?
Juk pagal įprastą „šventiko“ prasmę, tai turi būti identiška su „šventumu“?
Todėl savaime suprantama, kad „šventikų karalystė“ jau automatiškai yra „šventa tauta“?
Tada išeina, kad išsireiškimas „šventa tauta“ yra jau papildomas ir nereikalingas?!