kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • Šabat Šalom!
  • !שבת שלום
  • Ir išsiuntė Jakovas prieš save pasiuntinius pas savo brolį Ezavą į Seiro žemę, Edomo laukus. Ir įsakė jiems sakydamas, šitaip kalbėkite mano ponui Ezavui, taip sako tavo tarnas Jakovas: Su Lavanu gyvenau nuo seniau iki dabar. (Berešit 32 – 4, 5)

הסולם, פרקי חיים של הרב ברוך שלום הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Baruch Šalom aLevi Ašlago biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

 
 
 

Uždaryti užduotį




Atsisveikinimas su ravu Baruchu


Po laidotuvių mokiniai liko kaip avys be savo piemens.

Jie dairėsi vienas į kitą, lyg nesuprasdami, kas vyksta, lyg nežinodami, kur eiti ir ko griebtis.

Jie neteko išminties ir supratimo šaltinio...


Tai buvo Šabato, kurio metu skaitoma Toros dalis „Vajelech“, išvakarės.

Mokiniai turėjo skirstytis po namus, kad pasiruošti Šabatui. Tačiau jie to nedarė.

Širdis neleido išsivaikščioti kas sau ir užsiimti įprastais dalykais!

Visi natūraliai patraukė Mokymo namų link.

Susėdo kambaryje, kuriame pastaruosius penkiolika metų ravas Baruchas vedė jiems pamokas.

Kiekvieną naktį, nuo antros valandos iki pat ryto aušros.

Kiekvieną dieną, nuo ketvirtos popiet ir iki pat pusės devynių vakaro.

Vėl prasiveržė rauda ir karčios ašaros.

Tuščia ravo Barucho kėdė priešais mažą staliuką, ant kurio gulėjo knyga, iš kurios mokėsi – visa tai buvo lyg nebylūs liudininkai, bylojantys apie žmogaus jėgas viršijantį darbą Kūrėjui.


Šabato pradžią mokiniai, kaip paprastai, pasitiko dainuodami „Ateik, nuotaka“, tik šį kartą visų veiduose buvo sumaištis ir pasimetimas.

Moterų dalies įėjime atsistojo ravo Barucho sesuo Sara Brodzak.

Ji pasakė:

„Mes net negalime įsivaizduoti mūsų praradimo didumo“.

Ji buvo labai artima ravui Baruchui, sunkiausiais jo gyvenimo momentais visada būdavo šalia ir padėdavo jam viskuo, kuo tik galėdavo.


Po Šabato vakarienės, visi mokiniai susirinko į „tišą“ ir elgėsi, kaip įprastai – dainavo tas pačias dainas, gėrė tą patį alų, valgė tuos pačius obuolius.

Tačiau visa tai buvo persmelkta begalinio praradimo jausmo.

Visi taip pat susirinko į naktinę pamoką – tik šį kartą be savo mokytojo.

Tai buvo visai kita realybė, reikalaujanti naujo prisitaikymo ir didžiulių sielos jėgų.

Tačiau nebuvo pasirinkimo: Kūrėjas nori iš mokinių susijungimo su Juo netgi kai mokytojo nebėra.

Šventumo kelyje negali būti jokių pertraukų ar pasikeitimų, netgi pačiais sunkiausiais gyvenimo momentais.


Mūsų mokytojas ravas Baruchas buvo paimtas į Dangaus Karalystę savo tėvo Baal aSulamo gimimo dieną.

Ir visiems mokiniams buvo aišku, kad 1992 metų penktą tišrei mėnesio dieną iš tikrųjų mirė Baal aSulamas.

Kadangi visą savo gyvenimą ravas Baruchas rūpinosi savo švento tėvo kelio pratęsimu ir visa savo esybe ir jėgomis buvo atsidavęs vien šitam tikslui.

Tą dieną, kai gimsta teisuolis, jis taip pat ir miršta.

Tai tobulumo ir galutinio ištaisymo ženklas.