kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • אמנם הדרך הראשונה (דרך תשובה להשגת הקדושה) היו דורכים בה אף בדורות הראשונים. רח''ו שערי קדושה Tačiau pats patikimiausias (šventumo pasiekimui) yra „atgailos“ kelias, kuriuo ėjo visų kartų didieji šventuoliai. (rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

הערבות, המשך ממאמר מתן תורה כז  

„Laidavimas“ (Atsakomybė), „Toros dovanojimo“ tęsinys

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                                                  27.


Tačiau pagal tai kaip jau aiškinome, tampa aiškus „pasiūlymas“, kurį Kūrėjas pasiūlė Izraeliui.
Ir taip pat išaiškėja visa Toros ir priedermių vykdymo forma, turinys ir užmokestis už šį darbą.
Iš tikro Toros ir priedermių vykdymo forma yra išreikšta žodžiais:
„Ir jūs būsite Mano „šventikų karalystė“ (mamlechet kohanim)“.


„Šventikų karalystė“ reiškia, kad visi, mažas ir didelis, būsite kaip „šventikai (kohenai)“.
Ir kaip pas šventikus nėra jokios dalies, palikimo, bei jokio materialaus turto žemėje, nes jų visas turtas yra Kūrėjas, taip ir visa tauta bus sudaryta ir gyvens pagal šį principą.
Iš tikro visa žemė ir jos turtai yra pašvęsti Palaimintam Kūrėjui, ir niekam nereikės dirbti žemės darbų dėl savo reikmių.
Todėl, visi vykdys Kūrėjo priedermes, ir tenkins artimo poreikius, kad jokiam tautos atstovui netrūktų nieko, ir joks žmogus nesirūpins savo savo reikmėmis.


Tuo būdu, net paprasti lauko darbai, kaip pjūtis ir sėja ar pan., iš tikro skaitosi kaip aukojimai, kuriuos kohenai atlikdavo Šventykloje.
Tačiau, koks gi yra ryšys yra tarp „deginamosios aukos“ Kūrėjui, t.y. priedermės – „daryk“, ir priedermės – „Mylėk savo artimą, kaip save patį“, taip pat „daryk“ priedermės?
Ir iš tikro, lauko pjovėjas, pjaunantis ir nuimantis savo derlių, kad pamaitintų artimą, panašus į šventiką (koheną), aukojantį auką Kūrėjui.
Ir ne tik, bet kaip jau paaiškinta, kad priedermė:
„Mylėk savo artimą, kaip save patį“ yra dar labiau svarbesnė už aukų aukojimą.


Tačiau čia dar ne viskas.
Juk Tora ir priedermės yra duotos tam, kad „išgryninti jomis Izraelį“, t.y. išgryninti kūną (norus).
Ir to dėka kiekvienas gali nusipelnyti tikro užmokesčio, t.y. „susiliejimo su Kūrėju“, nes tai ir yra visas kūrimo tikslas.
Todėl šis užmokestis yra Toroje išreikštas žodžiais:
„Šventa tauta (goi kadoš)“.
Tai reiškia, kad „susiliejimo“ su Kūrėju dėka, tampame šventais, kaip parašyta:
„Būkite šventais, nes Aš jūsų Kūrėjas esu šventas“ (Vajikra 19 – 2).


Matome, kad žodžiais: „Šventikų karalystė (mamlechet kohanim)“ yra išreikštas visas darbo „mylėk savo artimą kaip save patį“ esminis principas.
Tai reiškia „karalystė“, kurioje visi – „šventikai“, ir Kūrėjas yra visas jų turtas ir palikimas, nes pas kohenus nėra jokio materialaus turto ir įsigijimo.
Ir būtina pastebėti, kad tai vienintelis apibrėžimas, kurį galima išvesti ir suprasti iš žodžių „šventikų karalystė“.
Tačiau šių žodžių nereikia suprasti, kaip aukų aukojimo ant aukuro, juk taip neįmanoma pasakyti apie visą tautą, nes kas gi turi aukoti aukas?
Ir taip pat šių žodžių – „šventikų karalystė“, negalima suprasti, kaip dalies kohenams atidavimo, nes gi bus tie duodantys, jei visa tauta – kohenai?.


Ir taip pat sakėme, kad papildomai pabrėžtas kohenų šventumas, juk jau yra pasakyta „šventa tauta“?
Tačiau visa šių žodžių prasmė ta, kad Kūrėjas yra visas šių žmonių (kohenų) turtas ir palikimas.
Todėl jie yra visiškai atskirti nuo materialių įsigijimų sau, t.y. pilna žodžių:
„Mylėk savo artimą, kaip save patį“, apimančių visą Torą, apimtimi.
Iš tikro žodžiais – „šventa tauta“ yra išreikštas visas užmokesčio pobūdis, kuris ir yra „susiliejimas su Kūrėju“.