kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • Šabat Šalom!
  • !שבת שלום
  • Ir išsiuntė Jakovas prieš save pasiuntinius pas savo brolį Ezavą į Seiro žemę, Edomo laukus. Ir įsakė jiems sakydamas, šitaip kalbėkite mano ponui Ezavui, taip sako tavo tarnas Jakovas: Su Lavanu gyvenau nuo seniau iki dabar. (Berešit 32 – 4, 5)

השלום בעולם 

Taika Pasaulyje

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                                              8.


                                                      Viltis taikai


Ir kai visa tai atvedė visuomenę prie didelio susipriešinimo, sukėlusio pavojų bendram visuomenės egzistavimui, atsirado „taikdariai“.
Iš tikro šie „taikdariai“ visomis savo jėgomis ir supratimu įnešė „naujus vėjus“ į visuomenės gyvenimą.
Šie „taikdariai“ daugiausia iškilo iš „griovėjų“, pripažįstančių tiesos savybę, bei sakančių:
„Kas mano, tai mano, o kas tavo, tai tavo“, tarpo.
Taip yra todėl, kad būdami stiprūs, veržlūs ir drąsūs, jie yra pasirengę statyti į pavojų save ir visą visuomenę, savo nuomonės apgynimui.


Tačiau „statytojai“, pripažįstantys „gerumo“ ir „teisingumo – labdaros“ savybes,
kuriems yra brangus savo ir visuomenės gyvenimas,
nėra linkę rizikuoti dėl savo nuomonės teisingumo, ir statyti į pavojų save bei visuomenę...
Todėl jie visada yra „silpnoji“ visuomenės pusė, vadinami „amžinai nuogąstaujančiais“.
Ir savaime aišku, kad drąsieji ir nebijantys rizikuoti daugiausiai lemia visuomenės gyvenimą, ir natūralu, kad tikri „taikdariai“ kyla iš „griovėjų“, o ne iš „statytojų“ tarpo.


Todėl matome, kad taip visų mūsų trokštama taika neįmanoma, kaip iš „objektyvios“, taip ir iš „subjektyvios“ pusių.
Iš „subjektyvios“ pusės visų kartų „taikdariai“, t.y. žmonės, turintys realią galimybę taikai,
yra ne kas kitas, o „griovėjai“, pripažįstantys „tiesos“ savybę, ir kurių devizas:
„Kas mano, tai mano, o kas tavo, tai tavo“.
Ir šie žmonės tvirtai laikosi savo nuomonės, nebijodami statyti save į pavojų ir kitus.
Todėl jų nuomonė visada pergali „statytojų“, galinčių paaukoti savo gerbūvį dėl kitų, ir propaguojančių gerumą, teisingumą bei labdarą, nuomonę.


Išvada:
„Tiesos“ ieškojimas ir pasaulio „griovimas“ yra tapatūs dalykai.
„Gerumo“ ieškojimas ir pasaulio „statymas“ yra tapatūs dalykai.
Todėl negali būti vilties, kad „griovėjai“ įtvirtintų pasaulyje taiką.


Ir taip iš „objektyvios“ pusės taikai pasaulyje nėra vilties.
Tai reiškia, kad pačiai taikai pasaulyje nėra prielaidų, nes dar nėra sukurtos sąlygos laimingam individo ir visuomenės gyvenimui, pagal „tiesos“ kriterijų, kurį pripažįsta „taikdariai“.
Todėl visuomenėje visada yra ir visada bus maža, bet svarbi dalis, nepatenkinta savo gyvenimo sąlygomis, kaip jau sakėme apie „tiesos“ silpnumą.
Ir ši visuomenės dalis bus visada pasirengusi naujam „susipriešinimui“ ir naujam „susitaikymui“ ir taip be pabaigos...