kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ככל שאדם מבין שלשם שמים הוא דבר חשוב, האמת - שהקיום שלא לשם שמים הוא חשוב הרבה יותר. רב ברוך אשלג ע''ש בעל הסולם. Kiek žmogus supranta, kad Toros vykdymas „Dangaus vardu“ yra labai svarbus dalykas, iš tikro Toros vykdymas (pradžioje) ne „Dangaus vardu“ yra žymiai svarbesnis dalykas. (Ravas Baruchas Ašlagas Baal Sulamo vardu).

מאמר לסיום הזוהר א, ב 

Straipsnis Zoharo užbaigimui

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                                               1.


Yra žinoma, kad galutinis rezultatas Kūrėjo darbe yra „susiliejimas su Palaimintu Kūrėju”, kaip parašyta „ir susiliek su Juo”.
Tačiau reikia suprasti, ką reiškia šis „susiliejimas”, juk net„ mintis visai negali Jo pagauti (suvokti)”?
Iš tikro šį klausimą jau senai iškėlė išminčiai, t.y. kaip galima „susilieti su Juo”, juk Jis – „valganti ugnis” (Dvarim 4 – 24)?
Ir atsako:
„Susiliek su Jo savybėmis. Koks jis gailestingas, toks ir tu būk gailestingas.
Koks jis pakantus, toks ir tu būk pakantus“.


Tačiau iš pirmo žvilgsnio sudėtinga, t.y. kodėl išminčiai supaprastino šį pasakymą?
Juk aiškiai parašyta „susiliek su Juo“, todėl jei būtų parašyta „susiliek su Jo savybėmis“, galima buvo parašyti „susiliek su Jo keliais“ ar pan.?
Kodėl parašyta būtent: „susiliek su Juo“?


Dalykas tas, kad materialiame pasaulyje, kuris užima atitinkamą vietą, „susiliejimas” yra suprantamas, kaip suartėjimas vietos atžvilgiu, o „atskyrimas” – nutolimas vietos atžvilgiu.
Tačiau dvasingume, kuris visai neužima vietos, „susiliejimas” ir „atskyrimas” negali būti suprasti, kaip suartėjimas arba nutolimas vietos atžvilgiu.
Juk dvasingumas visai neužima vietos!


Tačiau „formų sutapimas“, esantis tarp dviejų dvasinių objektų, suprantamas, kaip „susiliejimas“, o „formų skirtumas“ suprantamas, kaip „atskyrimas.
Taip, kaip materialume kirvis atkerta, atskiria ir padalina daiktą dvi dalis, t.y. nutolindamas šias dalis vieną nuo kitos, taip „formų skirtumas“ dvasingume atskiria ir padalina į dvi dalis.
Ir jei „formų skirtumas“ yra mažas, skaitosi, kad dvasiniai objektai nutolę vienas nuo kito nedideliu dydžiu.
Tačiau, jei formų skirtumas yra didelis, sakoma kad dvasinai objektai yra labai nutolę vienas nuo kito.
Ir jei dvasiniai objektai yra priešingų formų, sakoma kad jie nutolę vienas nuo kito nuo vieno krašto iki kito.


                                                              2.


Iš tikro, kai du žmonės nekenčia vienas kito, sakoma kad nutolę vienas nuo kito,
kaip „rytai nuo vakarų“, o jeigu jie myli vienas kitą, sakoma apie juos,
kad jie „susilieję“ vienas su kitu, kaip „vienas kūnas“.
Ir čia nėra kalbama apie suartėjimą, arba nutolimą vietos atžvilgiu, tačiau yra kalbama apie formų sutapimą, arba skirtumą.
Todėl, kai du žmonės myli vienas kitą, pas juos yra „formų sutapimas“.
Tai reiškia, kad vienas myli tą, ką myli jo draugas, ir nekenčia to, ko nekenčia jo draugas.
Todėl skaitosi, kad jie „susilieję“ vienas su kitu, ir myli vienas kitą.


Tačiau, jei yra tarp jų koks tai „formų skirtumas“, jei vienas myli kokį dalyką, nežiūrint į tai, kad draugas to dalyko nekenčia ir pan.
Pagal šį „formų skirtumo“ dydį, jie nekenčia vienas kito ir yra nutolę vienas nuo kito.
Ir jeigu jie yra visiškai priešingi, t.y. viską, ką myli vienas, viskas yra jo draugo nekenčiama, sakoma apie juos, kad jie yra atsiskyrę ir nutolę vienas nuo kito, kaip nutolę „rytai nuo vakarų“.


Todėl matome, kad formų skirtumas dvasingume veikia, kaip „kirvis“ materialume.
Ir visas nutolimo ir atsiskyrimo tarp dviejų žmonių dydis priklauso nuo „formų skirtumo“ tarp jų.
Taip pat ir „susiliejimo“ dydis priklauso nuo formų tarp jų sutapimo.


Ir dabar mes galime suprasti išminčių teisumą, kai jie paaiškino pasakymą:
„Ir susiliek su Juo (Kūrėju)“, kaip susiliejimą su Jo savybėmis.
Iš tikro „susiliek su Juo“ reiškia: „susiliek su Jo savybėmis.
Koks Jis gailestingas, toks ir tu būk gailestingas.
Koks jis pakantus, toks ir tu būk pakantus“.
Todėl išminčiai visai nesupaprastino šio pasakymo,
bet atvirkščiai paaiškino jį pagal genialų jo paprastumą.


Matome, kad dvasinis „susiliejimas“ negali būti įvykdomas kitu būdu,
tik „formų sutapimo“ keliu.
Ir tuo, kad mes sutapatiname savo savybių formas su Palaiminto Kūrėjo savybių forma,
mes tampame „susilieję su Juo“.
Kaip ir yra pasakyta:
„Koks Jis gailestingas, toks ir tu būk gailestingas.
Koks jis pakantus, toks ir tu būk pakantus“.


Tai reiškia, kad visi Kūrėjo veiksmai yra tik sąlygoti, atiduoti ir atnešti naudą kitam, visai negalvojant apie save.
Juk Kūrėjas visai neturi trūkumo, kurį būtų galima užpildyti, t.y. Kūrėjui visai nėra iš ko gauti.
Taip ir žmogaus, norinčio susilieti su Kūrėju, visi veiksmai turi būti, kaip sąlygoti ir atnešti naudą artimui.
Todėl tuo žmogus sutapatina savo „savybių formą“ su Kūrėjo „savybių forma“, ir tai skaitosi – „dvasinis susiliejimas“.