kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • Šabat Šalom!
  • !שבת שלום
  • Ir išsiuntė Jakovas prieš save pasiuntinius pas savo brolį Ezavą į Seiro žemę, Edomo laukus. Ir įsakė jiems sakydamas, šitaip kalbėkite mano ponui Ezavui, taip sako tavo tarnas Jakovas: Su Lavanu gyvenau nuo seniau iki dabar. (Berešit 32 – 4, 5)

מאמר לסיום הזוהר ג, ד  

Straipsnis Zoharo užbaigimui

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                                                   3.


Iš tikro šiame „formų sutapime” yra du aspektai:
„Mocha” (smegenys, protas) ir „Liba” (širdis, jausmai).

Tai reiškia, kad užsiėmimas Tora ir priedermėmis su intencija suteikti „malonią dvasią Kūrėjui”,
tai – „Mocha” formų sutapimo aspektas.
Kaip Palaimintas Kūrėjas negalvoja apie save, ar jis egzistuoja ar ne,
ar Jis valdo kūrinius ar ne, ir kitas panašias abejones,
taip pat ir žmogui, norinčiam nusipelnyti „formų sutapimo” su Kūrėju,
draudžiama galvoti apie šiuos dalykus.


Juk yra aišku, kad Kūrėjas visai apie tai negalvoja,
todėl nėra didesnio „formų skirtumo“ už šį.
Ir kiekvienas, galvojantis apie šiuos dalykus, yra „atsiskyrime“ nuo Kūrėjo,
ir negali niekada ateiti į „formų sutapimą“.
Apie tai pasakė išminčiai:
„Tegul visi tavo darbai bus Dangaus vardu“(Avot 2 – 12),
t.y. „susiliejime” su Dangumi.


Todėl žmogus negali daryti jokio kito veiksmo, kuris nevestų prie šio „susiliejimo”,
ir visi žmogaus veiksmai turi būti tik, kad sąlygoti ir atnešti naudą artimui.
Tik tada žmogus ateis į „formų sutapimą” su Dangumi.
Tai reiškia, kaip pas Kūrėją visi veiksmai yra tik „sąlygojimas” ir naudos artimui atnešimas,
taip ir žmogaus visi veiksmai turi būti tik „sąlygojimas” ir naudos artimui atnešimas.
Ir tada tai – „absoliutus susiliejimas”.


Tačiau iškyla klausimas:
Kaip galima, kad žmogus darytų visus veiksmus artimo naudai?
Juk žmogus būtinai privalo dirbti, rūpintis savo ir savo šeimos egzistencijos palaikymui?


Atsakymas:
Tie veiksmai, kuriuos žmogus atlieka, ir tas „gavimas”, ką žmogus gauna būtinam savo egzistavimo palaikymui, visiškai nesiskaito „gavimu”.
Todėl – „būtinumas nėra nei šlovinamas, nei smerkiamas”,
ir tai visai nesiskaito, kad žmogus daro kažką ir gauna savo egoistinei naudai.



                                                                       4.


Tačiau kiekvienas, įsigilinęs į šiuos dalykus, iš tikro labai nustebs:
Kaip galima žmogui ateiti į visišką „formų sutapimą“ su Kūrėju?
Kad visi žmogaus veiksmai būtų tik „sąlygojimas artimui“,
tuomet kai visa žmogaus esybė yra priešinga, t.y. tik „gavimas sau“?
Juk jau nuo sukūrimo, žmogus iš savo prigimties negali (savo noru) net menkiausio veiksmo padaryti artimo naudai?
Ir kai žmogus sąlygoja (atiduoda) artimui, jis būtinai privalo tikėtis,
kad iš to pasieks kokios tai naudos sau.
Tačiau, jei žmogus nemato, kad gaus sau naudos, jis negali net mažiausio veiksmo atlikti artimui.
Todėl, kaip gi galima, kad visi žmogaus veiksmai būtų tik „sąlygojimas“ kitiems,
ir visai ne savo naudai?



Iš tikro suprantama, kad tai yra labai sunkus dalykas.
Ir žmogaus jėgomis neįmanoma pakeisti savo prigimties,
kuri yra vien tik „gavimas sau“.
Tačiau Palaimintas Kūrėjas šio tikslo pasiekimui davė mums Torą ir priedermes.
Ir mums įsakyta, kad Torą ir priedermes reikia vykdyti tik taip,
kad suteiktumėm „malonią dvasią“ Kūrėjui, t.y. „lišma“.
Todėl, be šio, užsiėmimo Tora „lišma“, nėra pasaulyje jokio būdo (gudrybės),
kaip galima žmogui būtų pakeisti savo prigimtį.


Ir dabar suprask tą didelį ir griežtą reikalavimą, kad užsiėmimas Tora ir priedermėmis būtų būtent „lišma“.
Todėl, jei intencija, atliekant Torą ir priedermes, nebus vien tik Kūrėjo naudai,
tada žmogus ne tik nepakeis savo „noro gauti“egoistinės prigimties,
bet atvirkščiai, žmoguje labai padidės prigimtinis egoistinis „noras gauti“ sau.