• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

הסולם, פרקי חיים של תלמידי רבי יהודה לייב הלוי אשלג והרב ברוך שלום הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) ir rabi Baruch Šalom aLevi Ašlago mokinių biografijos

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

Visiškas anuliavimasis prieš mokytoją

Rabi Moše Baruchas ieškojo nupirkti Sukot šventei „arba minim“ („arba minim“ – tai keturių augalų rūšių priedermė, atliekama Sukot šventės metu), ir tam skyrė nemažą sumą pinigų.

Prekeiviai specialiai jam palikdavo patį geriausią etrogą (etrogas – tai citrusinis vaisius, panašus į citriną), kainuojantį tris šimtus dolerių ir daugiau.

Tačiau nežiūrint į tai, kad už savo etrogą sumokėdavo didžiulius pinigus, pirmąją Sukot šventės dieną, būdamas pas Baal aSulamą, palaiminimą sakydavo ne savo, bet mokytojo etrogui.

Kai pas Baal aSulamą asmeniniams pokalbiams ateidavo mokiniai arba kiti žmonės, kurie nebuvo jo mokiniai, Baal aSulamas neprašydavo, jog rabi Moše Baruchas išeitų iš kambario.

Šis buvo tiek anuliavęs save ir bet kokią savo nuomonę prieš mokytoją, kad atrodė, jog jo iš vis net nebuvo...

Po kurio laiko Baal aSulamas grįžo gyventi į Tel Avivą.

Rabi Moše būdavo pas jį visą laiką.

Tačiau Baal aSulamas liepė jam tęsti savo prekybą vynu.

Ir kadangi vyno daugiausiai būdavo parduodama penktadieniais, rabi Moše Baruchas penktadienį išvykdavo iš Baal aSulamo namų į Jeruzalę.

Dirbdavo savo parduotuvėje visą dieną, todėl tekdavo pasilikti čia ir Šabatui.

Ir nors labai norėjo per Šabatą būti pas savo mokytoją, tačiau su meile vykdė jo paliepimą – dar ir dėl to, kad galėtų finansiškai prisidėti prie knygų išleidimo.

Ravas Azrielis Chaim Lembergeris pasakojo:

„Kartą prie manęs priėjo Baal aSulamo sesers vyras rabi Izaak Verdiger ir tarė man:

„Aš taip stebiuosi tavo tėvu!

Jis visą laiką praleidžia pas Baal aSulamą, tačiau kiekvieną sykį įeidamas pas jį, susitvarko rūbus ir barzdą, lyg užeitų pimą kartą...“.

Dar pasakojo ravas Azrielis Chaim Lembergeris:

„Mano motina prašydavo, jog mano tėvas, nuėjęs pas Baal aSulamą, paminėtų jam kokį nors ligonį (kad Baal aSulamas už jį pasimelstų).

O po to klausdavo:

„Ar pasakei apie jį mokytojui?“

Šis nesmagiai gūžteldavo pečiais ir atsakydavo:

„Negaliu kada tik panorėjęs kalbėtis su mokytoju apie ligonį...“.