kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • אמנם הדרך הראשונה (דרך תשובה להשגת הקדושה) היו דורכים בה אף בדורות הראשונים. רח''ו שערי קדושה Tačiau pats patikimiausias (šventumo pasiekimui) yra „atgailos“ kelias, kuriuo ėjo visų kartų didieji šventuoliai. (rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

הסולם, פרקי חיים של תלמידי רבי יהודה לייב הלוי אשלג והרב ברוך שלום הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) ir rabi Baruch Šalom aLevi Ašlago mokinių biografijos

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

 
 
 

Uždaryti užduotį



Meilė tarp draugų


Rabi Miler pasakojo:

„Kartą tarp rabi Icchako Agasi ir tarp rabi Moše Barucho Lembergerio įvyko ginčas dėl mokymosi dalykų.

Ginčas buvo labai aštrus.

Galiausiai abu išsiskirstė po namus, taip ir nepasiekę sutarimo.

Buvo jau vėlus metas ir rabi Icchakas netrukus nuėjo miegoti.

Staiga, vidury nakties, jis išgirdo beldimą į duris.

Jis apsimiegojęs nuėjo atidaryti durų – čia stovėjo rabi Moše Baruchas.

„Tu teisus“ – pasakė jis...

Rabi Icchakas pakvietė jį užeiti ir abu draugiškai sėdėjo ir mokėsi iki pat ryto.


Baal aSulamas kartą pasakė savo sūnui ravui Baruchui:

„Parašyta traktate Avot: Kiekvieno, kurio dvasia patinka žmonėms, to dvasia patinka ir Kūrėjui. Ir jei tu nori sužinoti, ar patinki Kūrėjui, pažiūrėk, ar patinki rabi Moše Baruchui Lembergeriui“.


Įvairiausių susitikimų vieta, kurie vykdavo ne Mokymo namuose, buvo ankštuose rabi Moše Barucho namuose.

Kai Baal aSulamas buvo užsienyje, jie naktimis iki pat ryto mokydavosi pas ravą Moše Baruchą Lembergerį.

Ten buvo tik maža virtuvėlė ir vienas kambarys: kambaryje miegojo namiškai, o jie mokėsi virtuvėje.

Tačiau nežiūrint šių nepatogumų ir ankštumo (o gal kaip tik dėl jų), tarp mokinių buvo begalinio draugiškumo ir meilės atmosfera.


Svarbiausia – vidus


Ravo Moše Barucho sūnus rabi Zalmanas pasakojo:

„Kartą po maldos prie manęs priėjo tėvas ir paklausė, kodėl maldos metu aš taip energingai judu.

Jis nepakentė per didelio išorinių dalykų akcentavimo ir tvirtino, kad reikia kur kas didesnį dėmesį kreiptį į vidinius dalykus ir jų intenciją.

Ravas Baruchas apie tai pasakė:

„Nežiūrėk į ąsotį, o tik į tai, kas yra jo viduje“.

Tai kalba apie patį žmogų – pavyzdžiui, jeigu jis meldžiasi su dideliu užsidegimu, jis turi išsiaiškinti, kokia to priežastis.

Visa tai reikalinga tam, kuris nori dirbti su intencija. O tam, kuriam to nereikia, geriau pasilikti su ąsočiu“.


Kartą rabi Moše Baruchas atėjo į Maldos namus ieškoti savo sūnaus.

Ten buvo vienas žmogus, kuris prižiūrėjo vaikus, kad jie melstųsi teisingai.

Jis pamatė rabi Moše Baruchą ir pagalvojo, kad šis atėjo patikrinti, ar tinkamai meldžiasi jo sūnus.

Todėl priėjo prie rabi Moše ir pasakė jog jam nėra ko rūpintis, nes vaikas meldžiasi puikiai.

Rabi Moše iškart atsakė jam:

„Iš kur tu žinai, kad vaikas medžiasi puikiai, argi tu gali matyti, kas jo širdyje?“

Tai vėlgi parodo, jog rabi Moše Baruchui rūpėjo vidinė, o ne išorinė pusė.



Kur nuėjo tavo mylimasis“ (Giesmių giesmė 6:1)


1954 metais pasaulį užliejo tamsa – mirė Kūrėjo žmogus Baal aSulamas.

Ravas Baruchas sakė:

„Tai mums, visiems mokiniams, buvo didžiulis skausmas ir didžiulė netektis.

Bet labiausiai tai paveikė rabi Moše Baruchą – jis pastoviai šnibždėjo Zoharo ištraukas, kurias mokėjo mintinai ir vis atsidusdavo.

Iki pat jo mirties dienos jis buvo kaip žmogus, nuo kurio buvo atplėšta tai, ką jis mylėjo labiausiai ir kuris negali rasti šio baisaus trūkumo užpildymo“.

Ravas Moše Baruchas Lembergeris mirė 1979 metais.