• אז תתענג על ה' והרכבתיך על במתי ארץ, ואכלתיך נחלת יעקוב אביך, כי פי ה' דיבר. ישעיה נח – יד, זוהר, לך לך, ומלכי צדק Tada mėgausies Kūrėju, ir pakelsiu tave į žemės aukštumas, ir valgysi savo tėvo Jakovo palikimą, nes taip pasakė Kūrėjo burna. (Ješaja 58 – 14)

הסולם, פרקי חיים של תלמידי רבי יהודה לייב הלוי אשלג והרב ברוך שלום הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) ir rabi Baruch Šalom aLevi Ašlago mokinių biografijos

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

Rabi Jehošua Aleksander Sander Horovic – Baal aSulamo mokinys

Lyderis

Rabi Jehošua Horovic pasakojo, kaip jis pateko pas Baal aSulamą:

Tuo laikotariu Izraelio rabinas buvo rabi Mordechai iš Rachamstrivkos, ravo Nachum iš Černobylio anūkas.

Rabi Mordechajus, keliaudamas prie Raudų sienos, buvo užpultas ir mirtinai sužeistas arabų.

Kai jis dar gulėjo mirties patale, pas jį užėjo rabi Jehošua, kuris ieškojo mokytojo ir pasakė:

„Surask man  mokytoją“.

Rabi Mordechajus labai susijaudino, nes suprato  užuominą, pažvelgė į jį skvarbiu žvilgsniu ir tarė:

„Pas mane jau pavėlavai, bet netrukus tu turėsi mokytoją“.

Ir iš tiesų, po kurio laiko rabi Jehošua sutiko mokytoją Baal aSulamą.

Tai įvyko ješivoje „Chajei olam“, Jeruzalėje, kur jis pastebėjo šį išskirtinį žmogų.

Jo nepaprastai aukštas dvasinis lygis buvo pastebimas kiekviename jo veiksme.

Jis su didžiuliu įsigilinimu mokėsi švento Ari raštus ir Zoharą, visas susikoncentravęs į dalykų vidų.

Pasimokydavo keletą eilučių iš Ari, o paskui keletą valandų praleisdavo giliuose apmąstymuose.

Rabi Jehošua suprato, kad būtent apie šį žmogų kalbėjo rabi Mordechajus.

Vieną dieną jis sukaupė visą savo drąsą, priėjo prie Baal aSulamo ir paprašė, kad priimtų jį į mokinius.

Baal aSulamas atsakė, kad jeigu šis surinks grupę rimtų mokinių, tada galės pradėti mokytis.

Taip ir atsitiko: rabi Jehošua dėka susirinko pirmas Baal aSulamo mokinių branduolys – tai buvo žinomi ir svarbūs Jeruzalės žmonės.

Rabi Jehošua susijungė su savo mokytoju visa savo širdimi.

Kartu su grupe kitų mokinių keldavosi kiekvieną naktį ir eidavo pas savo mokytoją, į Jeruzalės senamiestį.

Kai Baal aSulamas persikėlė į Givat Šaulį, jis kasnakt žingsniuodavo ten – nepraeinamais keliais, lydimas neapsakomų pavojų, tiek iš arabų pusės, tiek dėl klaidžiojančių pavojingų laukinių šunų.

Tačiau tai jam nei kiek nerūpėjo, visą gyvenimą jį domino tik vienas dalykas – ryšys su Kūrėju.

Todėl jo niekas nesustabdė nuo susijungimo su savo mokytoju, kurio ryšys su Kūrėju buvo didžiausias, koks tik gali būti.

Apie tai, kaip Baal aSulamas vertino rabi Jehošua, galima spręsti iš Baal aSulamo laiško, kurį parašė jam iš Londono.

Savo laiške jis rašė:

„Aš vis tik galvoju, kad esi geriausias iš visų“.

Dar rašė:

„Netruks ateiti laikas, kai galėsime susitikti.

Negaišiu laiko laukdamas, kol ateisi pas mane, o pats iškart būsiu pas tave.

Nematau materialių dalykų, yra tik didžiulis meilės jausmas ir beribis šventumas širdies gilumoje.

O ką tau tereikės padaryti – tai tik priimti mane su meile.

Taip ir bus, ir tada visą kelią iš tavo namų į Givat Šaulį mane lydės meilės, išaukštinimo ir džiaugsmo jausmai“ .

(Baal aSulamo „Laiškuose“, 99-101 psl. galima paskaityti visą laišką, kuriame atsiskleidžia rabi Jehošua didumas).