• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

השלום בעולם 

Taika Pasaulyje

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                 14.

                            Kentėjimai priešais malonumus nore „gauti sau”

Ir kai pabandysime suvokti visą šią idėją, pamatysime, kad visas sunkumas yra mūsų prigimties pakeitime iš noro „gauti sau” į norą „sąlygoti” artimui.
Iš tikro šie du dalykai neigia vienas kitą, ir perėjimas iš egoistinio mentaliteto į sąlygojimą iš pirmo žvilgsnio atrodo, kaip užduotis, esanti virš žmogaus prigimties.
Tačiau, jei įsigilinsime labiau, tai pamatysime, kad visas prieštaravimas tarp gavimo sau ir sąlygojimo artimui, vien tik psichologinis.
Juk iš tikro mes praktiškai visą laiką sąlygojame artimui, be jokio malonumo ir užmokesčio sau.

Iš tikro, noras „gauti sau”, nors ir pasireiškia mumyse įvairiomis formomis, kaip: turtas, ar širdžiai, akiai bei gomuriui malonūs dalykai, viską tai galima apibrėžti vienu žodžiu – „malonumas”.
Ir visas noras „gauti sau”, kurio taip trokšta žmogus, apibūdinamas vienu sakiniu – „žmogus nori malonumo”.

Tačiau dabar pabandykime suskaičiuoti visą tą malonumo kiekį, kurį žmogus gauna per septyniasdešimt savo gyvenimo metų.
Ir iš kitos pusės suskaičiuokime, kiek žmogus per gyvenimą patiria kentėjimų?
Todėl, jei padarysime balansą, tai žmogui geriau būtų visai negimti!
Ir jeigu taip, tai ką žmogus gauna sau, gyvendamas savo pasaulyje, jei tarkime jis jaučia 20% malonumo priešais 80% kentėjimų?
Iš tikro, jei sugretinsime šiuos skaičius, tai gausime 60% visai „nepadengtų” kentėjimų!

Ir dar, visas šis balansas galioja, kai žmogus dirba ir viską sukuria tik sau.
Tačiau bendrame pasauliniame „balanse” individas sukuria žymiai daugiau, nei gauna pats savo egzistencijai ir malonumui.
Ir jei pasikeistų kryptis iš noro „gauti sau” į „sąlygojimą”, tada individas galėtų mėgautis visu savo sukuriamu produktu, visai be jokių didelių kentėjimų.