.
Rabi
Moše Jair Vainštok nuo pat jaunumės buvo žinomas dėl savo
ypatingų gabumų ir begalinio darbštumo bei atkaklumo mokantis.
Jau
nuo jaunų dienų jį patraukė šventas Zoharas ir Ari raštai –
jis galėjo keletą valandų mintinai skaityti Zoharo ištraukas.
Jis buvo vienas svarbiausių mokinių „Chajei olam“ ješivoje, Jeruzalėje.
Kai Baal aSulamas atvyko į Jeruzalę, jis susipažino ir iškart
susibičiuliavo su rabi Moše Jairu.
Jie nusprendė kartu mokytis.
Mokydavosi kiekvieną naktį nuo pirmos nakties ir iki pat ryto.
Taip prasidėjo nuostabus ravo ir mokinio ryšys, paremtas tiesos
keliu.
Šitaip kartu, kiekvieną naktį po aštuonias valandas, jie mokėsi šventą Zoharą ir Ari raštus.
Rabi
Moše Jair Vainštok gyveno „Batei Varša“ rajone, tačiau
nežiūrint didelio atstumo, jis kiekvieną naktį
nenuilstamai keliaudavo į senamiestį.
Ir nors sulaukdavo didžiulio
pasipriešinimo iš savo šeimos ir iš savo aplinkos, jis nenutraukė
mokymosi su savo mokytoju Baal aSulamu.
Netgi tada, kai Baal aSulamas
iš Jeruzalės senamiesčio persikraustė į Givat Šaulio rajoną, rabi Moše
Jairas kiekvieną naktį keliaudavo pėsčiomis iš „Batei Varša“
rajono į savo didžiojo mokytojo Mokymo namus.
Apie begalinę mokytojo Baal aSulamo meilę jam liudija nuostabūs laiškai, kuriuos mokytojas parašė rabi Moše Jairui, būdamas Londone.