Ravo Jehuda Brandvaino namuose buvo didžiulis nepriteklius ir skurdas.
Ravas Efraimas Meincbergas pasakojo:
„Vieną rytą pas rabi Jehuda
į spaustuvę (tai spaustuvė, kurią jis įkūrė būtent Baal
aSulamo knygų spausdinimui) verkdama atėjo jo žmona.
Ji pasakė,
kad namuose visiškai nėra ko valgyti, nėra nieko – nei duonos,
nei pieno.
Kad vaikus į mokyklą išsiuntė nevalgusius.
Ir kad ji pati jaučia didelį silpnumą, nes jau ilgas laikas, kaip ji nevalgiusi.
Rabi Jehuda atsiduso ir pasakė, kad neturi nei skatiko.
Ten buvo vienas žmogus, kuris girdėjo apie jų problemas.
Jis davė porą smulkių monetų, už kurias ravo Jehuda žmona nupirko gėrimo pavadinimu „Sus“, ir išėjo namo.
Rabi
Baruchas Icchakas Meincbergas pasakojo:
„Baal aSulamo prašymu
ravas Jehuda Brandvainas važiuodavo į Tveriją skaityti paskaitų.
Jis išvykdavo į Tveriją sekmadienį ir grįždavo ketvirtadienį.
Kartą rabi Jehuda grįžo į Jeruzalę penktadienį vakare ir atėjo
pas mano tėvą į namus.
Jis sutiko mano tėvą su didžiule meile
ir kažką pašnibždėjo jam į ausį.
Paskui tėvas mums
papasakojo, jog ravas Jehuda jam pašnibždėjo, kad beveik visą
savaitę Tverijoje jis praktiškai nieko nevalgė ir jau yra „ant
ribos“.
Mano tėvas tučtuojau paruošė jam vaišes iš Šabatui
pagaminto maisto.
Ravas Jehuda pavalgė ir iškart atsigavo.
Ir yra visiškai suprantama, kodėl atėjo pas mus, o ne į savo namus – juk jis žinojo, kad jo namuose nėra maisto...“.
1935
metais ravas Baruchas ir ravas Jehuda statė Chevrono policijos
pastatą.
Tai darė tam, kad užsidirbtų pragyvenimui.
Nes tuo metu
buvo ypatingai sunkus laikotarpis, ir tas, kas nedirbo, buvo
pasmerktas pražūčiai.
O 1936 metais ravas Jehuda ir ravas Baruchas
statė Mokymo namus Bnei Brake.
1943 metais rabi Jehuda Brandvainas
persikėlė gyventi į Tel Avivą.
1946 metais į Tel Avivą
persikėlė taip pat ir Baal Sulamas.
Ir vėl rabi Jehuda buvo šalia savo mokytojo.