kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • כן כתב הרמב"ן ז"ל בהקדמת פרושו על התורה, וז"ל, "ואני הנני מביא בברית נאמנת וכו' לכל מסתכל בספר הזה וכו' מכל הרמזים אשר אני כותב בסתרי התורה, כי אני מודיעו נאמנה שלא יושגו דברי ולא יודעו כלל בשום שכל ובינה זולת מפי מקובל חכם לאזן מקבל מבין". וכמתכונתו כתב ג"כ הרב חיים ויטאל ז"ל בהקדמה לעץ חיים. וכן בדברי חז"ל (חגיגה י"א:) "אין דורשין במרכבה ביחיד אלא א"כ הוא חכם ומבין מדעתו.בהע''ס, מהות חכמת הקבלה Rambanas savo Toros komentarų įvade rašo: „Iš tikro aš pateikiu patikimą sandorį.... kiekvienam žvelgiančiam į šią knygą... Tai reiškia, kad visose užuominose, kuriose aš rašau apie Toros paslaptis, aš tvirtai patikinu, kad mano žodžių negalima suvokti jokiu protu ir jokiu intelektu,tik iš išminčiaus kabalisto lūpų labai nuovokiam mokiniui“. (Baal Sulamas „Kabalos išminties esmė“)

הקדמה לספר הזהר 

Įvadas į knygą Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                                              34.


Ir kad paruošti kūrinius ateiti į šią išaukštintą būseną,
panoro Kūrėjas įvykdyti tai keturių pakopų pagalba.

Šios pakopos išeina viena iš kitos ir vadinasi:
- negyvoji (domem),
- augalinė (comeach),
- gyvulinė (chai)
- ir kalbanti (medaber).


Iš tikro tai keturi „noro gauti“ (racon lekabel) lygiai, į kuriuos ir dalinasi kiekvienas pasaulis, nuo žemiausio iki aukščiausio.
Ir iš šių pakopų pagrindinė ir svarbiausia yra ketvirta „noro gauti“ pakopa.
Tačiau neįmanoma iškart pasiekti šios pakopos, o tik praeinant visas tris ankstesnes.
Tai reiškia, kad ši ketvirta pakopa „atsiveria“ ir „išsivysto“ palengva visų trijų pakopų pagalba, kol pasiekia savo galutinę formą.



                                                                      35.


Pirmas „noro gauti“ lygis (bchina alef ), vadinamas „domem“ (negyvasis).
Tai „noro gauti“ atsivėrimo mūsų materialiame pasaulyje pradžia.
Šiame nore dar nėra individualaus kiekvienos sudėtinės šio lygio dalies „judesio“, tačiau tik bendras „judesys“, apimantis visą „negyvą“ pasaulį.
Tai reiškia, kad noras gauti gimdo poreikius, o poreikiai gimdo „judesį“, kad būtų galima šiuos poreikius patenkinti.
Iš tikro šiame lygyje „noras gauti“ yra mažas, todėl jis apima tik bendrai visą negyvąją gamtą.


                                                              36.


Sekantis, antras „noro gauti“ lygis (bchina bet), vadinamas „comeach“ (augalinis).
Šiame lygyje „noras gauti“ jau yra didesnis už pirmąjį.
Tai reiškia, kad „noras gauti“ čia jau yra individualus kiekvienoje šio lygio sudėtinėje dalyje, t.y. kiekviena sudėtinė dalis jau turi individualų „judesį“.
Taip pat kiekviena dalis „plečiasi“ į ilgį ir į plotį, t.y. kiekviena „augalas“ juda („stiebiasi“) ten kur šviečia saulė.
Ir čia kiekvienoje dalyje jau yra išskiriamas maitinimas ir gėrimas, bei panaudoto maisto šalinimas. Tačiau pas kiekvieną „augalą“ dar nėra individualios „laisvės“ jausmo.


                                                               37.


Toliau eina „chai“ (gyvulinis) „noras gauti“, ir tai – trečias lygis (bchina gimel).
Šis lygis jau yra žymiai tobulesnis už ankstesnius.
Tai reiškia, kad šis „noras gauti“ jame jau gimdo kiekvieno individualų „laisvės“ jausmą.
Ir tai – kiekvieno „gyvulio“ ypatingas gyvenimas, kuris skiriasi nuo kito.
Tačiau čia dar nėra „artimo“ jausmo, t.y. dar nėra pasiruošimo pergyventi artimo bėdas, ar džiaugtis artimo džiaugsmu.



                                                                       38.


Sekantis noro gauti dydis yra „žmogiškas“, t.y. ketvirta pakopa (bchina dalet).
Tai jau paskutinis tobuliausias lygis, t.y. „noras gauti“ jau jaučia „artimą“.
Ir jeigu sulyginti bendrai koks yra skirtumas tarp trečio „gyvulinio“ noro gauti lygio ir ketvirto „žmogiško“ lygio, šis skirtumas realybėje yra, kaip vieno individo, lyginant su visu lygmeniu.
Tai reiškia, kad „gyvuliškas“ noras gauti, kuriam trūksta „artimo“ pajautimo, gali pagimdyti trūkumus ir poreikius tik tuo dydžiu, koks yra įdiegtas pačiame individe.
Tačiau žmogus, kuriame jau yra „artimo“ jausmas, jaučia trūkumą viskam, kas yra pas „artimą“, ir
prisipildo pavydu įsigyti viską.
Iš tikro, jei jo draugas turi „šimtą“, jis jau nori „dviejų šimtų“...
Ir taip, kad žmogaus trūkumai ir poreikiai didėja taip,

kad žmogus nori „praryti“ viską, kas tik yra pasaulyje.