kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • אמנם הדרך הראשונה (דרך תשובה להשגת הקדושה) היו דורכים בה אף בדורות הראשונים. רח''ו שערי קדושה Tačiau pats patikimiausias (šventumo pasiekimui) yra „atgailos“ kelias, kuriuo ėjo visų kartų didieji šventuoliai. (rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

הקדמה לספר הזהר לט, מ  

Įvadas į knygą Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                                           39.


Kaip jau jau sakėme, kad galutinis Kūrėjo sukurtos kūrinijos tikslas yra suteikti jai malonumą.
Iš tikro kūrinija turi pažinti ir pripažinti Kūrėjo teisingumą bei didumą,
ir gauti visą, jai paruoštą gerumą bei malonumą.


Tuo dydžiu kaip aiškina pranašas Jeremija:
„Ar ne mano brangus sūnus yra Efraimas, mano mėgavimosi vaikas“.
Ir aiškiai matome, kad šis tikslas negali būti įvykdytas negyvai gamtai,
t.y. visam milžiniškam dangaus kūnų skaičiui, nei Žemei, Mėnuliui ar Saulei.
(Linkime jiems ir toliau sėkmingai egzistuoti ir šviesti).


Taip pat kūrimo tikslas nėra skirtas augalinei ir gyvulinei kūrinijos daliai,
nes šiose kūrinijos dalyse nėra artimo jausmo.
Netgi tos pačios dalies artimo pajautimo, todėl šios dalys ir negali pajusti Kūrėjo gerumo.
Ir tik lygis „žmogus“ tinka šiam uždaviniui,
nes pas jį jau yra pasiruošimas ir prielaida savo rūšies artimo pajautimui,
po darbo su Tora ir priedermėmis „apverčiant“ savo norą gauti į norą sąlygoti.
Tada yra ateinama į formų su Kūrėju sutapimą,
ir yra gaunamos visos pakopos, paruoštos aukštutiniuose pasauliuose.
Ir šios pakopos yra vadinamos nefeš, ruach, nešama, chaja ir jechida.
Tada lygis „žmogus“ pasidaro tinkamas įgyvendinti kūrimo tikslą.
Ir išeina, kad visų pasaulių sukūrimas buvo tik dėl žmogaus.



                                                                  40.


Ir šis dalykas visai nėra priimtinas daliai „išminčių filosofų“, kurie negali sutikti,
jog žmogus, toks niekingas ir žemas jų akyse,
galėtų būti viso išaukštinto ir pakylėto kūrimo centras.


Tačiau jie panašūs į tą kirminą, kuris gimė ropėje.
Todėl šis kirminas galvoja,
kad visas Kūrėjo sukurtas pasaulis yra toks kartus,
tamsus ir toks mažas,
kaip ta ropė, kurioje jis gimė.
Tačiau tą akimirką,
kai šis kirminas prakerta paskutinį ropės apvalkalą ir meta žvilgsnį į išorę,
jis nustemba ir sušunka:
„Aš galvojau, kad visas pasaulis yra kaip ta ropė, kurioje aš gimiau..., tačiau dabar matau aš didelį, šviesų, nepaprastą ir stebuklingą pasaulį“.
Taip lygiai ir tie žmonės,
nuo gimimo „paskendę“ savo noro gauti (egoizmo) „lupenoje“,
ir net nebando pabandyti „ypatingojo prieskonio“,
esančio Toroje ir veiksmo priedermėse.
Iš tikro ne visi gali prakirsti šią „stiprią lupeną“,
ir apversti ją į norą „suteikti malonią dvasią“ Kūrėjui.
Todėl tie žmonės turi pripažinti savo tuštumą ir niekingumą,
koks jis ir yra iš tikro.
Ir jiems negali ateiti į galvą net mintis,
kad visa ši didelė realybė yra sukurta tik jiems.


Tačiau, jei tik jie užsiimtų Tora ir priedermėmis,
kad sąlygoti „malonią dvasią“ savo Kūrėjui su visu tinkamu tyrumu,
tada būtinai galėtų „pamušti“ savo egoizmo lupeną,
kurioje yra gimę, ir ateiti prie noro sąlygoti.


Tada iš karto atsivertų jų akys ir galėtų viską pamatyti bei pajusti patys.
Iš tikro tada jie aiškiai pamatytų visus šiuos išminties,
supratimo ir žinojimo „lygius“,
bei visas malonumo bei mėgavimosi pakopas,
iki sielos išnykimo.
Viską, kas jiems yra paruošta aukštutiniuose pasauliuose.
Iš tikro tada galėtų sau pasakyti išminčių žodžiais:
„Geras svečias sako:
Šeimininkas viską paruošė tik dėl manęs“.