• הריקוד מורה על ענין עבודת השי''ת, כי הוא בנוי על עליות וירידות, וככול שהזמן בין העליה לירידה הוא קצר יותר, אזי יש יותר שמחה. רב ברוך אשלג על ענין ריקוד. Šokis simbolizuoja dvasinį darbą Kūrėjui, nes šokis sudarytas iš pakilimų ir nusileidimų, ir kuo tarpas tarp pakilimo ir nusileidimo trumpesnis, tuo yra daugiau džiaugsmo. (Ravas Baruchas Ašlagas apie šokį).

הקדמה לספר הזהר מג  

Įvadas į knygą Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                             43.

Žmogui tik gimus, jau yra pas jį „šventa siela“.
Ne šventa siela būtent, o tik sielos „kita pusė“,
t.y. „paskutinis“ sielos aspektas,
dėl savo mažumo dar vadinamas „tašku“.

Ir šis „taškas“ jau yra „apsirengęs“ žmogaus širdyje,
t.y. žmogaus noro aspekte, kuris atsiveria žmogaus širdyje.
Tačiau dvasingume yra dėsnis,
kad viskas kas galioje bendrai visoje realybėje,
galioja ir atskirai kieviename pasaulyje,
net kiekvienoje mažiausioje dalyje,
kurią tik galima padalinti.

Todėl, kaip visoje realybėje yra penki pasauliai,
ir tai – penkios sfirot k – ch – b – t – m,
taip kiekviename pasaulyje yra penkios sfirot k – ch – b – t – m.

Ir taip pat šios penkios sfirot yra kiekvienoje mažiausioje to pasaulio dalyje.
Dar sakėme, kad mūsų pasaulis dalinasi į d – c – ch – m (domem, comeach, chai, medaber),
ir tai atitinka keturias sfirot ch – b – t – m (chochma, bina, tiferet, malchut).
Tai reiškia, kad domem atitinka malchut,
comeach – tiferet,
chai – bina,
medaber – chochma,
ir visų šaknis, t.y. Kūrėjo dalis, yra keter.

Tačiau, kaip sakėme, kad netgi pačioje mažiausioje dalelėje iš kiekvienos atskiros d – c – ch – m dalies, taip pat yra keturi d – c – ch – m aspektai.
Todėl kiekviename individe iš „medaber“ dalies,
t.y. kiekviename žmoguje,
yra keturios d – c – ch – m dalys noro gauti,
į kurias jau apsirengia „šventos sielos taškas“.