kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ככל שאדם מבין שלשם שמים הוא דבר חשוב, האמת - שהקיום שלא לשם שמים הוא חשוב הרבה יותר. רב ברוך אשלג ע''ש בעל הסולם. Kiek žmogus supranta, kad Toros vykdymas „Dangaus vardu“ yra labai svarbus dalykas, iš tikro Toros vykdymas (pradžioje) ne „Dangaus vardu“ yra žymiai svarbesnis dalykas. (Ravas Baruchas Ašlagas Baal Sulamo vardu).

מהות הדת ומטרתה 

Religijos (Toros) esmė ir tikslas

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                                            1.


Šiame straipsnyje aš noriu atsakyti į tris klausimus:


1. Kas yra religijos (Toros) esmė?

2. Ar jos tikslas yra pasiekiamas mūsų pasaulyje, ar būtent pasaulyje, kuris

ateis?

3. Ar religijos (Toros) tikslas yra Kūrėjo, ar kūrinių (žmonių) gerovei?


Iš pirmo žvilgsnio skaitytojas gali nusistebėti mano žodžiais, ir nesuprasti šių trijų klausimų, kuriuos pateikiau, kaip šio straipsnio pagrindą.
Juk visiems šie dalykai yra visiškai aiškūs, t.y. kas gi nežino kas yra religija?
Ir tuo labiau jos užmokestį ir bausmę, laukiamus pasaulyje, kuris ateis.
Jau nekalbant apie trečią klausimą, kur visi žinome, kad religijos tikslas yra žmonių gerovei, t.y. kad atvesti juos prie laimės ir gerumo.
Iš tikro, ką gi dar čia galima pridėti?


Ir iš tikro aš neturiu čia ko pridėti.
Tačiau, todėl kad mes „gerai žinome“ šiuos dalykus ir jie yra mums „labai aiškūs“ nuo jau mažumės, tai rodo apie mūsų nežinojimą šių labai išaukštintų aspektų.
Iš tikro šie dalykai yra esminiai, ant kurių yra „statomas“ ir „remiasi“ visas „religinis pastatas“.
Tačiau kaip galima, kad 12 – 14 metų jaunuolis gali įsisavinti šiuos subtilius dalykus, ir per visą savo gyvenimą dar nepridėti prie jų jokio žinojimo ir supratimo?


Tačiau čia ir yra paslėpta visa esmė!
Tai reiškia, kad šis „aiškus supratimas“ veda prie lengvabūdiškumo ir „sustabarėjusių“ išvadų, kurie su kaupu pripildė mūsų kartos atmosferą.
Ir visa tai atvedė mus prie būsenos, kad jaunoji karta jau beveik visiškai „išslysta“ mums iš rankų.



                                                                   2.


                                             „Absoliučiai geras“


Ir kad nevarginti skaitytojo ilgais pasakojimais, remsiuosi tuo, kas parašyta ir paaiškinta ankstesniuose straipsniuose, t.y. svarbiausia, kas paaiškinta „Toros dovanojime“.
Iš tikro šie straipsniai bus, kaip įvadas mūsų nagrinėjam išaukštintam klausimui.
Todėl kalbėsiu trumpai ir paprastai, kad galėtų suprasti kiekvienas.


Pirmiausia turime suprasti Kūrėją, t.y. kad Jis yra „absoliučiai geras“.
Tai reiškia, kad jokiu būdu neįmanoma, kad Kūrėjas suteiktų nors menkiausią skriaudą.

Ir tai yra kaip aksioma, ar postulatas.
Todėl sveikas protas“ aiškiai rodo mums, kad viso „blogio šaltinis“ bendrai yra apibrėžiamas sąvoka „noras gauti“.
Tai reiškia, kad savo naudos siekimas ir sąlygoja blogį savo artimam.
Ir jei kūriniai (žmonės) nejaustų malonumo gaudami sau, pasaulyje niekada nebūtų jokio blogio.
Taip pat nebūtų atnešama kokia tai žala jokiam žmogui.
Iš tikro, nors mes kartais matome, kad yra sąlygojamas blogis lygtais be jokio malonumo sau, turime suprasti, kad kiekviename panašiame veiksme slypi „įprasto“ noro gauti sau šaknys.


Visiems aišku, kad Kūrėjas mums yra suprantamas, kaip tobulas pats iš savęs, todėl Jam iš nieko nereikia jokios pagalbos, t.y. Jis yra visų dalykų priežastis ir pradžia.
Taip pat savaime suprantama, kad Jame nėra jokio „noro gauti“ išvis.
Juk, jei pas Kūrėją visiškai nėra „noro gauti“, todėl aišku, kad Kūrėjas negali kam nors atnešti blogį.
Ir tai yra visiškai paprasta ir suprantama.


Iš tikro mes priimame, kaip aksiomą tai, kad pas Kūrėją yra tik „noras sąlygoti“ kūriniams (žmonėms) gerumą.
Ir visa tai įrodo prieš mūsų akis iškylanti „grandiozinė“ Kūrėjo sukurta kūrinija.
Tačiau mūsų pasaulyje yra kūriniai, jaučiantys „gerą“ ir taip pat „blogą“ Kūrėjo valdymą.
Tai reiškia, kad visi jausmai, kuriuos jaučia kūrinija, galiausiai išplaukia iš Kūrėjo.
Ir kai visiškai tiksliai išsiaiškinome, kad Kūrėjas negali atnešti blogio, todėl visi kūriniai būtinai gauna iš Kūrėjo vien tik gerumą.
Tai reiškia, kad Kūrėjas sukūrė kūriniją, tik tam, kad „atneštų jai gerumą“.


Išsiaiškinome, kad pas Kūrėją yra vien tik „noras sąlygoti“ gerumą.
Ir jokiu būdu pasaulyje negali būti, kad iš Kūrėjo išeitų blogis, skriauda ar žala.
Todėl apibrėžėme Palaimintą Kūrėją vardu – „Absoliučiai geras“.
Ir kai jau išsiaiškinome tai, įsižiūrėkime į konkrečią realybę, valdomą, kontroliuojamą ir aprūpinamą „Kūrėjo“ ranka, t.y. kaip Kūrėjas sąlygoja pasauliui tik gerumą.