kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • והמשכלים יזהרו כזהר הרקיע ומצדיקי הרבים ככוכבים לעולם ועד. דניאל יב' – ג'. זוהר, נשא, רעיא מהימנא, הסוטה Ir protingi švytės, kaip (זוהר Zohar) švytėjimas dangaus skliaute, o pateisinantys daugumą, per amžius. (Danielis 12 – 3)

שערי קדושה חלק ב שער ה  

Šventumo vartai Antra dalis. Penktieji vartai

rabi Chaimas Vitalis

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                       Apie uždraustas (blogas) savybes



Piktžodžiavimas (lašon hara).
Pasakė mūsų mokytojai:
Ši nuodėmė sunkesnė už „avoda zara“ (stabmeldystę), paleistuvavimą ir kraujo praliejimą (Talmudas, Arachim), t.y. sunkiausias nuodėmes.
Išminčiai pasakė:
Tas, kas kalba lašon hara, neigia Kūrėją, kaip pasakyta:
„Jie pasakė, savo kalbomis nugalėsim, kas mums – Kūrėjas“ (Tehilim 12 – 5).


Apkalbos.

Apkalbos„žudo“ žmones, todėl skaitomos, kaip kraujo praliejimas.
Iš tikro, kas nusideda šiai nuodėmei, neįeina į Gan Eden, kaip parašyta:
„Kas gyvens Tavo menėse... tas kas nelaido savo liežuvio“ (Tehilim 15 – 1).
Tai matome iš Doego Adomij, Sanhedrino pirmininko, dėl apkalbų neįėjusio į „pasaulį, kuris ateis“. Ir taip pat nepragyvenusio „pusės savo dienų“, nes jis sąlygojo kohenų miesto Nov gyventojų, bei Šaulio ir jo sūnų mirtį.


Draugo įžeidinėjimas, pravardžiavimas ir didžiavimasis draugo gėda. Visa tai „nuleidžia“ žmogų į gehinomą (pragarą) ir nebegrąžina į „pasaulį, kuris ateis“.


Šaipymasis.

Tai yra viena iš keturių grupių, kurioms neleista pamatyti Šchinos veidą.
Pasakė mūsų mokytojai:
„Kiekvienas pašaipūnas krenta į gehinomą“ (Talmudas, Avoda zara).
Ir dar:
„Jei žmogus sėdi, nieko neveikdamas, tai yra, kaip pašaipūnų sueiga“(Avot 3 – 2).
Tačiau toliau parašyta:
„Jei žmogaus noras tik Toroje... bus kaip medis, pasodintas prie vandens“.


Taip pat pasakė mūsų mokytojai:
„Kiekvieną dieną balsas iš viršaus sako: vargas žmonėms neįvertinantiems Torą“ (Avot 6 – 2).
Ir dar pasakyta:
„Nes Kūrėjo žodį paniekino“ (Talmudas, Sanhedrin).
Iš tikro, „jei žmogus nukreipia širdį į dykinėjimą, jis stato į pavojų savo sielą“ (Avot, 3 – 45),
todėl Tora perspėja:
„Saugokis šito“ (Dvarim 4 – 9).


Pasakė mūsų mokytojai:
„Žmogus gali išvengti teismo tik Toros pagalba“(Talmudas, Sanhedrin).
Kaip pasakyta: „Užpilk vandeniu ginčo pradžią“ (Mišlei 17 – 14).
Ir dar:
„Užsiiminėk Tora dieną ir naktį, tada bus pasisekimas tavo keliuose, ir tada ateisi į protą“ (Jehošua 1 – 8).
Mokytis Toros reikia kiekvieną akimirką, minutę, valandą, dieną, jei žmogus atsitraukia nuo Toros žodžių, apie tai pasakyta:
„(Šio) trūkumo (jau) negalima suskaičiuoti (ištaisyti)“ (Kohelet 1 – 15).
Tai pat pasakyta:
„Štai dalykai, kurių vaisius žmogus valgo šiame pasaulyje, ir investuoja į pasaulį, kuris ateis... o Toros mokymas atstoja visus“ (Talmudas, Pea).
Ir ne tik, bet tas, kas mokosi Toros, yra laisvas nuo kitų priedermių laikymosi, nes Toros mokymas atstoja visas priedermes.
Moko Tana de bei Elijahu:
„Palaimintas žmogus, kuris užsideda ant savęs „kaip jautis“ Toros jungą, ir visas dienas mokosi Toros, „Šventa dvasia“ iškart nusileidžia ant tokio žmogaus“ (Talmudas, Avoda zara).
Tačiau jei žmogus sėdi dykinėdamas, jis užsitraukia bausmę.
Tuo labiau tas, kas šaiposi iš kitų.


Tuščios kalbos.

Tai sąlygoja daug nusižengimų.
Jei žmogus sėdi nieko neveikdamas, tai veda prie tuščių kalbų,
o tuščios kalbos galiausiai veda prie lašon hara, apkalbų, šaipymosi iš draugo trūkumų.


Pasakė išminčiai tas, kas kalba tuščiai, prasižengia priedermei „daryk“(Talmudas, Joma), kaip pasakyta: „Ir kalbėk juos (tik Toros žodžius)“ (Dvarim 6 – 7).
Pasakyta apie rabaną Jochananą ben Zakajų ir apie rabi Jehuda haNasį, kad jie nekalbėjo kasdieninių kalbų išvis.
Kaip parašyta:
„Neradau kūnui geriau už tylėjimą“(Avot 1 – 17).
Ir dar: „Sėdės vienišas, tylus kaip prisipylęs smėlio į burną“ (Micha 3 – 28).

Pasakyta: „Mirtis ir gyvenimas liežuvio valdžioje“ (Mišlei 18 – 21),
ir dar: „Užtvaras (sąlyga) išminčiai – tyla“ (Avort 3 – 13).
Karalius Šlomo pasakė:
„Neskubėk kalbėti ir žadėti Kūrėjui, nes Kūrėjas danguje, o tu ant žemės, todėl tegul būna tavo kalbos negausios“(Kohelet 5 – 1).


Parašyta: „Sukuriantis kalnus, vėjus ir pasakantis žmogaus kalbas“ (Amos 4).
Netgi tai, ką vyras kalba su žmona miegamajame yra užrašoma, ir mirties valandą viskas pasakoma žmogui (t.y. reikia atsiskaityti už kievieną žodį).


Pasakė mūsų mokytojai, tylėjimas veda žmogų prie kuklumo.
Kuklumas – tai Dangaus baimės pradžia, todėl, kai žmogus neužsiima Tora,
turi būti kaip nebylys, ir stipriai suspausti lūpas, kaip girnas.
Tai reiškia, kad žmogaus nuopelnai ir teisumas nėra pakankami, ir dažniausiai neatitinka to, ką kalba jo lūpos.
Palaimintas, kas prilygina save „aklu, kurčiu ir nebyliu“, kad nenusidėtų ir nesuteptų savo dvasinių sielos „organų“ gehinomui.


Apie tai pasakė Davidas:
„Aš kaip kurčias negirdėsiu, ir kaip nebylys neatidarysiu burnos“ (Tehilim 38 – 14).
Knygoje Zohar parašyta:
„Kiekvienas žodis (הבל „garas“, iškvėpimas balsu), kurį pasako žmogus, ir kuris nėra skirtas Kūrėjo darbui, „sukiojas“ ir pasilieka pasaulyje.
Ir kai siela „išeina“ iš pasaulio, šis žodis lydi, t.y. „apsupa“ ir „aprengia“ žmogų.
Apie tai pasakyta:
„Ir tavo priešų sielas svaidysiu, kaip su laidyne“.
Dar parašyta:
„Ir apsirengė Estera karališkai“.
Mokėmės tas, kas moka „saugoti“ burną ir liežuvį, apsirengs „šventa dvasia“ (karališkai).


Žiūrėjimas į nuogus kūnus.
Tas kas žiūri į nuogus kūnus, net jei bus tokio lygio kaip Moše, neišvengs gehinomo teismo.
Toks žmogus galiausiai nusižengs paleistuvystėje, nes provokuoja ir sužadina ant savęs „blogio instinktą“, todėl galiausiai ateis prie savaiminio sėklos išsiliejimo.


Egoistinis mėgavimasis Toros garbe.
Tas kas mėgausi (egoistiškai) Toros garbe rizikuoja savo gyvybe ir siela.
Mokomės iš atsitikimo su rabi Tarfonu, kuris sutiko būti įmestas mirčiai į upę,
negu mėgautis (egoistiškai) Toros žodžiais (Talmudas, Nedarim).
Kaip pasakė mūsų mokytojai:
„Nedaryk sau (Toros) karūnos, kad išaukštinti save“ (Avot 4 – 45).
Todėl, kas (egoistiškai) mėgaujasi Toros garbe, rizikuoja savo gyvybe ir galiausiai paveldi gehinomą.


Melas.
Kalbantis netiesą, neigia Izraelio Kūrėją ir lenkiasi kitam dievui – „melui”.
Tai žmonių grupė, kuri nepamatys Šchinos veido, kaip parašyta:
„Kalbantis netiesą, nebus prieš Mano akis“ (101 – 7).
Matome, kas parašyta apie Izraelio ateitį:
„Tai, kas liks iš Izraelio, nedarys nuodėmės ir nekalbės netiesos“ (Cefanja 3 – 13).
Taip pat parašyta:
„Išmoko meluoti, todėl neaplankysiu jų, pasakė Kūrėjas, tokiais šlykštisi Mano siela“
(Jeremija 9 – 4).
Izraelio „žvalgai” ir „dykumos karta” buvo nubausta už melą.


Apie tai pasakė išminčiai:
„Tas, kas pakeičia savo kalbas, lygtai išpažįsta avoda zara“ (Talmudas, Sanhedrin).
Pasakyta: „Šešių nekenčia Kūrėjas...išdidaus žvilgsnio, melagingų kalbų ir išsigalvojimų“ (Mišlei 6 – 16).
Dar parašyta:
„Kas nori gyvenimo?..., tas kas sulaiko liežuvį nuo blogio“ (Tehilim 34).
Pasakė ravas Huna:
„Izraelis buvo ištremtas iš savo žemės už tai, kad prasižengė pasakymui „tolinkis nuo melagingų kalbų“ (Šemot 23 – 7).
Mūsų mokytojai sakė:
„Jeruzalė buvo sugriauta tik todėl, kad dingo iš jos tikėjimo žmonės“ (Talmud, Šabat).
Knygoje Zohar parašyta:
„Kai žemę valdo melas, t.y. Sam (mirties angelas), pasakyta:
„Numes tiesą ant žemės“.
Tai sąlygojo Pirmos ir Antros Šventyklų sugriovimą.
Pasakė mūsų mokytojai:
„Ant trijų dalykų laikosi pasaulis: ant teismo, ant tiesos ir ant taikos“ (Avot 1 – 18).
Parašyta:
„Kas gyvens Kūrėjo menėse?... kalbantis tiesą širdyje (15 – 1).
Iš tikro, jei žmogaus širdyje yra tiesa, reikia ją įgyvendinti veiksmu.


Veidmainiavimas ir pataikavimas.
Tai viena iš keturių grupių, kurios nemato Šchinos veido.
Tai reiškia, kad žmogus paniekina Kūrėjo garbę,
pataikaudamas ar veidmainiaudamas nusidėjėliui.
Kaip parašyta:
„Tas kas sako nusidėjėliui:
„Tu teisus“, tą prakeiks nacijos ir nekęs
tautos“ (Mišlei 24 – 24).


Iš tikro, jei žmogus veidmainiauja ir pataikauja tam, kuris nėra nusidėjėlis,
žmogus savo viltis deda tik į žmogų, užmiršdamas Kūrėją.
Kaip parašyta:
„Prakeiktas vyras, kuris pasikliaus tik žmogumi“(Jeremija 17).

Pasakė mūsų mokytojai:
„Trys yra nekenčiami Kūrėjo, vieną kalbantys burna, o kitą – širdimi“ (Talmudas, Psachim).
Taip pat pasakė išminčiai:
„Kiekvienas veidmainis krenta į gehinomą“(Talmudas, Sota).


Dar pasakyta:
„Kiekviena bendruomenė, kurioje klesti veidmainiavimas ir pataikavimas, yra paniekinta“ (Talmudas, Sota).
Pasakyta:
„Kiekvienas, besimokantis Torą (talmid chacham), jei vidus neatitinka išorę, vadinamas šlykščiu“ (Talmudas, Joma).

Apgavystė.
Čia yra dvi dideles blogybes:
viena tai melas ir veidmainiavimas.

Kita blogybė, tai prilygsta vagystei ir sukčiavimui.
Ir blogiausia tai, kad yra niekinamas ir menkinamas Kūrėjas, nes manoma, kad Kūrėjas nemato žmogaus apgaulės.
Kaip pasakyta:
„Neapgaudinėkite savo artimo, bijokite Kūrėjo“ (Vajikra 25 – 17).
Tai pat pasakyta:
„Negyvens Mano namuose apgavikas“ (Tehilim 101 – 7).