• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

הסולם, פרקי חיים של תלמידי רבי יהודה לייב הלוי אשלג והרב ברוך שלום הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) ir rabi Baruch Šalom aLevi Ašlago mokinių biografijos

I.M.Lav

Rabi Icchakas Agasi – ištikimas draugas

Rabi Israelio Milerio mokinys pasakojo:

„Kartą mane užpuolė liūdesys, ir niekaip negalėjau iš šios būsenos išeiti.

Pasiėmiau butelį gėrimo ir nuėjau pas rabi Icchaką Agasi išgerti su juo „lechaimą“.

Buvo pusė dvylikos nakties, o rabi Icchakas eidavo miegoti pusę dvylikos...

Tyliai pabeldžiau į duris. Atidarė jo žmona Jehudit.

Pamačiusi mane piktai pasakė:

„Ar nori jį pribaigti? Juk jau prieš pusę valandos nuėjo miegoti?!“

Tačiau visi namiškiai žinojo, jog jei ateina draugas, kai rabi Icchakas jau miega ir jo

nepažadina, rabi Icchakas už tai baisiai supyksta.

Nors ir būna be galo pavargęs.

Jo namai ir jo širdis draugams buvo visada atviri.

Tad rabi Icchakas atsikėlė ir pasėdėjo su savo mokiniu ir bičiuliu, nes meilė

draugams buvo jam žymiai svarbiau, nei jo kūno poreikiai.

Kartą, bičiulių susirinkimo ir bendro pasisėdėjimo metu, vienas iš jų atsiskyrė ir nuėjo

į kitą kambarį paskaityti Psalmių.

Tada rabi iš pravirko iš didelio skausmo, kad vienas iš draugų galėjo vidury pasisėdėjimo

atsiskirti nuo visų ir užsiimti kitais dalykais.

Arba kitą kartą, kai draugų susirinkimo metu kilo ginčai, rabi Icchakas išėjo į lauką

ir ėmė vaikščioti pirmyn ir atgal.

Kai kažkas iš jų išėjo paskui jį, išgirdo skausmingai kalbantis su savimi (apie vieną draugą):

„Ko jis nori iš manęs? Ko jis nori?“.

Jis buvo labai jausmingas, todėl labai skausmingai reaguodavo į nuomonių išsiskyrimus

ir tarpusavio nesutarimus.

Ir visada stengdavosi sustabdyti save ginčo metu, todėl išėjo, kad nugalėtų savo egoizmą.

Ir po to grįžo atgal.