kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • תנא דבי אליהו, מעיד אני עלי שמים וארץ, בין איש בין אשה, בין גוי בין ישראל, בין עבד בין שפחה, הכל לפי מעשיו, רוח הקודש שורה עליו. רבי חיים וויטל, ספר שערי קדושה Moko Tana de bei Elijahu (mokymo namai priskiriami pranašui Elijahu):„Liudiju aš prieš dangų ir žemę, kad šventą dvasią gali pasiekti kaip vyras, taip ir moteris, kaip gojus, taip ir Izraelio sūnus, kaip tarnas, taip ir tarnaitė. Viskas priklauso nuo žmogaus veiksmų.Ir pagal tai, gali ant žmogaus nusileisti „Šventa dvasia“. (Rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

הסולם, פרקי חיים של תלמידי רבי יהודה לייב הלוי אשלג והרב ברוך שלום הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) ir rabi Baruch Šalom aLevi Ašlago mokinių biografijos

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

 
 
 

Uždaryti užduotį





Rabi Icchakas Agasi ištikimas draugas


Rabi Icchakas Agasi nustatė, jog kiekvieno bičiulių susitikimo metu būtų dešimties minučių tylos pertrauka.

Šito dalyko tikslas buvo, jog tuo metu visi pamąstytų apie meilės draugams privalumą bendrai, ir apie kiekvieno draugo privalumus atskirai.

Rabi Milerio nuomone, tai buvo labai naudingas ir veiksmingas dalykas kovoje su savo egoizmu.


Dar rabi Icchakas patarė, kad žmogus kasdien įprastų užsirašyti geras draugo savybes ir privalumus.

Dėka šito įpročio susižadins meilės draugams jausmas ir noras daryti jiems gera.


Rabi Icchakas Agasi ir rabi Hilelis Gelbšteinas visą gyvenimą skyrė labai daug dėmesio ir pastangų meilei artimui, nes tai yra pagrindinis dalykas Kūrėjo darbe.

Apie tai liudija sekantis pasakojimas:

Rabi Icchakas Agasi ir rabi Hilelis Gelbšteinas nusprendė nuvykti pas vieną draugą, kuris gyveno gana tolimoje Izraelio vietovėje.

Po sunkios darbo dienos jie įsėdo į autobusą.

Kelionė buvo labai ilga ir varginanti, ir po ilgų važiavimo valandų jie pagaliau atvyko į tą gyvenvietę.

Tačiau draugas, pas kurį nuvyko, buvo užimtas, jis kalbėjo su kažkokiu žmogumi ir negalėjo skirti jiems laiko...

Tad jie stovėjo lauke ir laukė...

Po valandos tas draugas pagaliau išėjo pas juos ir tarė:

„Žinot, turėjau visokių skanėstų, tačiau bekalbant su savo svečiu viską suvalgėm. Ir galiu pasakyti, kad tai buvo nuostabios vaišės“.

Rabi Icchako ir rabi Hilelio žvilgsniai užgęso – jie buvo nevalgę visą dieną.

Ir be to, kad laukė visą valandą lauke, jis dar juos sugundė pasakojimais apie skanius valgymus, kurių jiems neliko...

Tačiau jie nepaskė nei vieno blogo žodžio!


Tai moko, jog meilė artimui pasireiškia būtent tada, kai artimas elgiasi netinkamai.

Ir nors kūnas, t.y. sveika logika, reikalauja reaguoti ir elgtis su juo atitinkamai, tačiau būtent tada turime eiti tikėjimu virš logikos, kaip parašyta: „Ir stenkis teisti kiekvieną žmogų į gerą pusę“.

Taip, kaip žmogus visada stengiasi pateisinti pats save ir savo suklydimus.

Ir tai buvo rabi Icchako ir rabi Hilelio gyvenimo kredo, kurio jie iš tikrųjų laikėsi.

To įrodymas yra tai, jog po šio įvykio jie visiškai nekaltino draugo ir nepriekaištavo jam, o dar ne kartą važiavo pas jį į tolimą kraštą...

Ir būtent taip yra statoma meilė artimui, kai nežiūri, ką kitas turi padaryti dėl tavęs, o tik žiūri, ką pats gali padaryti dėl kito.