Kartą rabi Icchakas Agasi ir rabi Hilelis Gelbšteinas po ypatingai sunkios darbo dienos išvyko į Tveriją,
į
draugų susitikimą pas rabi Abrahamą Aškenazi.
Tomis dienomis jie
labai daug dirbo, kad aprūpintų šeimą ir ši kelionė pareikalavo
iš jų labai daug jėgų.
Kai nuvyko, juos su džiaugsmu ir meile
priėmė rabi Abrahamas.
Draugų pasisėdėjimas truko iki dviejų
nakties, o antrą valandą trijulė sėdo kartu mokytis, kaip
įprasta.
Taip mokėsi iki pat ryto, o po rytinės maldos rabi
Icchakas ir rabi Hilelis patraukė atgal į Tel Avivą, į savo
darbus...
Rabi Abrahamas juos palydėjo, ir po to neskubėjo grįžti
namo, jis ilgesingai ir su didele meile žiūrėjo jiems įkandin,
kol šie dingo iš horizonto...
1. Rabi Icchakas mėgdavo sakyti: žmogus
gyvenime turi nusistatyti, kas jam yra pirmoje vietoje,
o kas
antroje.
Tai yra, ar jo poreikiai yra jam pirmoje vietoje, ar
jo artimo poreikiai yra pirmoje vietoje.
„Numeris pirmas“
reiškia, kad be jokių kompormisų tai yra priimama, kaip svarbiausias dalykas gyvenime.
Ir
tai žmogus turi daryti kiekvienoje būsenoje ir kiekviename
gyvenimo aspekte:
jis turi pasverti mintyse dvi prieš jį esančias
galimybes ir nuspręsti, koks yra Kūrėjo noras, ir koks yra jo
paties noras,
kas yra svarbiau ir kas yra mažiau svarbu.
Ir pagal šiuos principus veikti.
2. Dar rabi Icchakas sakydavo:
Kai žmogų
ištinka bėdos ir sunkumai, žmogus neturėtų jų vengti ir nuo jų
bėgti, nes tada iš jų
jokios naudos.
Bet atvirkščiai, reikia stengtis pajausti
tuos kentėjimus visu pilnumu.
O po to eiti tikėjimu virš logikos
ir pasakyti, kad viskas ateina iš Kūrėjo noro padaryti
gera mums.