• אם אין אני לי, מי לי? וכשאני לעצמי, מה אני? ואם לא עכשיו, אימתי? מסכת אבות א' – יד'. בעה''ס, אגרות קודש Jei ne aš už save, tai kas už mane? Tačiau, jei aš pats už save, tai kas aš? Ir jei ne dabar, tai kada? (Avot 1 – 14)

זהר לך לך היה אל אברהם במחזה  

Zohar „Buvo pas Abrahamą regėjimas“

rabi Šimonas bar Jochajus

                                                          (Ištraukos)

Ateik pažiūrėk.
Kol žmogus neįeina į „Apipjaustymo sandorį“, jis „nesusiriša“ su Kūrėjo vardu.
Ir tik po to, kai įvykdo šią priedermę, „įeina“ į Kūrėjo vardą ir „prisiriša“ jame

Klausia.
O jei pasakysi, kad Abrahamas prisirišo prie Kūrėjo vardo dar prieš apipjaustymą.
Ir atsako.
Taip, „prisirišo“, tačiau nepilnai, nes iš „aukštutinės meilės“,
kuria Kūrėjas mylėjo Abrahamą, priartino jį prie Savęs, tačiau nepilnai.

Po to Kūrėjas įsakė Abrahamui padaryti „apipjaustymą“ ir davė jam „Sandorį“ ברית,
„Brit“ – tai „ryšys“, kad visi būtų sujungti kartu.
„Brit“ – tai „ryšys“, nes viskas susijungia jame.

Todėl prieš tai, kol Abrahamas neįėjo į šį Sandorį Kūrėjas nekalbėjo su juo,
o būdavo pas Abrahamą tik „regėjimas“.
Kaip ir sakėme, kad Abrahamui trūko „aukštutinių“ pakopų, nes jam trūko „Brit“,
kuris sujungia visas pakopas kartu.

Kai Kūrėjas sukūrė pasaulį, sukūrė jį „Brit“ pagrindu.
Kaip pasakyta: ברא שית ברא אלהים „Pradžioje sukūrė Kūrėjas“ (Berešit 1 – 1).
שית – „šit“, tai – „brit“.
Tai reiškia, kad Kūrėjas sukūrė pasaulį „Brit“ pagrindu.
Ir dar parašyta:
„Jei ne mano Sandoris (בריתי – „Briti“) su diena ir naktimi,
dangaus ir žemės nebūčiau sukūręs“ (Jirmejahu 33 – 25).

Rabi Elazaras pasakė: kai Kūrėjas sukūrė pasaulį, sukūrė pagal vieną sąlygą:
„Jei Izraelis ateis, priims ir vykdytų Torą, pasaulis tęs egzistenciją,
jei ne, Aš grąžinu realybę į nebūtį (תוהו ובוהו).
Ir pasaulis nebūtų egzistavęs,
jei nebūtų stovėjęs Izraelis ant Sinajaus kalno ir priėmęs Torą.