kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • Ir išėjo Jakovas iš Beer Ševos, ir nuėjo į Charaną. Ir priėjo vietą, ir apsinakvojo ten, nes nusileido saulė, ir paėmė iš vietos akmenų, ir pasidėjo sau po galva, ir atsigulė toje vietoje. (Berešit 28 – 10, 11)
  • !שבת שלום
  • Šabat Šalom!

יהדות הלכה למעשה 

Praktinė Halacha (Įstatymai)

I.M.Lav

 
 
 

Uždaryti užduotį



Šabat Agadol


Šabatas prieš Pesacho šventę vadinasi Šabat agadol, „Didysis Šabatas“.

Šio Šabato „Minchos“ metu baigiasi 104 Tehilim psalmės („Palaimink, mano siela, Kūrėją“), bei penkiolikos himnų „Pakopų giesmės“ iš tos pačios knygos, skaitymas.

Vietoje to skaitoma Pesacho Agados dalis: nuo žodžių „vergais mes buvome“ iki „dėl visų mūsų nuodėmių išpirkimo“.

Kodėl šis Šabatas vadinasi Šabat agadol, kas pažodžiui reiškia „didžiojo Šabatas“?

Kodėl ne Šabat agdola – moteriška gimine, kas būtų teisingiau gramatiniu požiūriu?

Yra daug atsakymų į šį klausimą. Štai kai kurie iš jų:

1. Pirmasis Pesachas, kurį judėjai šventė dar Egipte, išpuolė ketvirtadienį.

Dešimtą nisano Kūrėjas liepė imti „po ėriuką šeimai, po ėriuką namams“ ir paruošti jį aukojimui Kūrėjui, kuris bus atliktas po keturių dienų, t. y. 14 nisano dieną.

Ir iš tiesų, 14 nisano, trečiadienį, pirmą kartą buvo paaukota Pesacho auka.

Diena, kai buvo įvykdytas Kūrėjo prisakymas paimti ėriukus aukai, buvo Šabatas, ir tą dieną prasidėjo visa virtinė akivaizdžių stebuklų, tiesiogiai susijusių su Izraelio išėjimu iš Egipto. 

Kaip žinoma, Egipte ėriukas buvo šventas gyvulys - neatsitiktinai į faraono siūlymą „aukokite aukas jūsų Dievui čia, šalyje” Moše atsakė: „Kaip, mes papjausim egiptiečių dievybę jų akyse – ir jie neužmėtys mūsų akmenimis?!”

Ir štai šį Šabatą judėjai, jau ketvirtos kartos faraono vergai, įsidrąsino paimti egiptiečių dievus ir juos „pririšti prie savo lovų kojų”.

Nustebinti ir pasipiktinę egiptiečiai klausinėjo, ką visa tai reiškia, ir išgirsdavo atsakymą: mūsų Dievas liepė paaukoti Jam šiuos ėriukus.

Ir tai, kad egiptiečiai neišdrįso nieko imtis prieš judėjus, buvo didelis stebuklas – todėl šis Šabatas amžiams gavo pavadinimą Šabat agadol, „didžiojo [stebuklo] Šabatas”. 

2. Šio Šabato „haftaroje” Kūrėjas žada: „Štai, Aš siunčiu jums pranašą Elijahu prieš Kūrėjo dienos atėjimą – didžios ir rūsčios dienos”.

Šis posmas, su didžiule jėga išreiškiantis išgelbėjimo viltį, ir davė šiam Šabatui pavadinimą (tuo pačiu principu pavadinti Šabatai: Šabat chazon, Šabat nachamu,  Šabat šuva – visi šie pavadinimai susiję su „haftaros”, kuri skaitoma per Šabatą, pradžia).

3. Izraelio tautoje yra senovinis paprotys: to Šabato metu sinagogoje bendruomenės rabinas kalba apie Pesacho šventę, remiantis Halacha ir Agada.

Tuo pačiu jis pradeda ruošti visą bendruomenę šventei.

Kadangi rabinas – tai gadol, „didelis [žmogus]”, bendruomenės galva, tad jo garbei ir pats Šabatas vadinasi Šabat agadol”.