kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • אמנם הדרך הראשונה (דרך תשובה להשגת הקדושה) היו דורכים בה אף בדורות הראשונים. רח''ו שערי קדושה Tačiau pats patikimiausias (šventumo pasiekimui) yra „atgailos“ kelias, kuriuo ėjo visų kartų didieji šventuoliai. (rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

יהדות הלכה למעשה 

Praktinė Halacha (Įstatymai)

I.M.Lav

 
 
 

Uždaryti užduotį

 


בדיקת חמץ „bdikat chamec” ir ביעור חמץ „bijur chamec”


 Pesachas, įamžinantis išėjimo iš Egipto stebuklą, taip pat atspindi smulkiausias šio stebuklingo įvykio, padėjusio pamatą judėjų tautos susiformavimui, smulkmenas.

Visas išėjimas iš Egipto, iš esmės buvo sąjungos tarp Kūrėjo ir judėjų tautos patvirtinimas, Kūrėjo pažado duoti Abrahamo palikuonims Knaano žemę įgyvendinimas: išėjimo tikslas buvo Toros gavimas, ir Izraelio tautos, kuri gavo laisvę, pažadėtos žemės užvaldymas. 

Charakteringas šios šventės bruožas – skrupulingai visais laikais vykdomas įstatymas – tai draudimas Pesacho metu valgyti, matyti ir net turėti savo valdose „chamecą“, tai yra raugintą tešlą ir gaminius iš jos.

Kaip mums pasakoja Tora, Izraelio sūnūs buvo priversti palikti Egiptą paskubomis, spaudžiami faraono ir egiptiečių, kurie buvo išgąsdinti ir didžiai nusiminę dėl visų Egipto pirmagimių mirties.

Tad jiems nebuvo laiko netgi tam, kad pasiimti maisto atsargų į kelionę, o tešla, kurią jie pasiruošė, nespėjo išrūgti. Todėl išeidami iš Egipto, jie pasiėmė su savimi tik macą – „Neraugintų papločių, nes tešla neišrūgo“. 

Draudimas Pesacho metu valgyti „chamecą“ turi du tikslus: visų pirma – tai išėjimo iš Egipto, iš kurio Kūrėjas išvedė „stipria ranka“, įamžinimas; o antra – amžinas priminimas visoms ateinančioms kartoms apie tikėjimą į Kūrėją, kuriuo buvo apdovanoti tada išėjusieji iš Egipto, nežiūrint į tai, kad iš jų buvo atimta bet kokio dvasinio pasiruošimo tam galimybė.

Jie nepasiruošė maisto atsargų, pilnai pasikliaudami tuo, kad Kūrėjas, Kuris išvadavo juos iš faraono valdžios, aprūpins juos dykumoje.

Šia nuostabia tų laikų kartos savybe  vėliau žavėjosi pranašas Jeremija Taip pasakė Kūrėjas: pamenu Aš malonę tavo jaunystės, tavo jaunosios meilę – kaip tu ėjai paskui Mane dykumoje, žeme, kuri niekada nebuvo apsodinta...“.

Taigi, „chameco“ pašalinimu ir macos naudojimu maistui yra primenama sau apie Kūrėjo didybę ir apie aukščiausią tikėjimą – be jokių svyravimų, be abejonių, kuriuo pasižymėjimo karta, išėjusi iš Egipto.

„Chameco“ draudimas yra susijęs su pačiais žmogaus egzistavimo  pagrindais, todėl žmogus, nepaisantis šio draudimo, susiduria su labai griežtu požiūriu į save, taip, kad jis netgi yra baudžiamas „karet“ bausme, jo sielos pražuvimu...

Apie šio draudimo svarbumą galima spręsti ne tik pagal gręsiančią bausmę, bet ir pagal paties draudimo griežtumą: juk Pesacho metu negalima ne tik vartoti maistui „chameco“, draudžiama netgi jį turėti.

Be to, jei maiste yra netgi mažiausias „chameco“ kiekis, per Pesachą to maisto valgyti negalima. 

Tam, kad pašalinti „chamecą“ iš namų kaip pridera, Halacha prisako štai šiuos dalykus:

1. atlikti בדיקת חמץ „bdikat chamec“ (chameco patikrinimą) ir ביעור חמץ „bijur chamec“ (chameco sudeginimą);

2. mintimis atsisakyti nuo visų teisių į bet kokį „chamecą“;

3. parduoti likusį „chamecą“. Kas tai „chameco patikrinimas“ ir chameco sudeginimas“?

Pagal Toros įstatymą užtenka, kad žmogus mintimis atsisakytų visų teisių į „chamecą“, esantį jo valdose, prilygindamas jį „žemės dulkėms“, kurios niekam nepriklauso ir neturi jokios vertės.

Tora sako: „Tik pirmai dienai pašalinkite iš savo namų raugintą tešlą“.

Tačiau išminčiai, dideli žmogaus psichologijos žinovai, nustatė, kad „chameco pašalinimas savo širdyje“ nepakankamas tam, kad patikimai apsaugoti žmogų nuo draudimo sulaužymo. 

Juk žmogus vartoja „chamecą“ ištisus metus, ir pilnai gali būti, kad ir Pesacho metu jis suvalgys „chameco“ absoliučiai mechaniškai, iš įpročio, jei „chamecas“ bus likęs jam pasiekiamose vietose.

Kad to išvengti, išminčiai nurodė:

Pesacho išvakarėse, kaip įmanoma kruopščiau patikrinti visus namus, ar neliko juose „chameco“.

Šis patikrinimas ir vadinasi בדיקת חמץ „bdikat chamec“.

14 nisano, kai tik sutemsta, reikia iš pagrindų patikrinti namus, ar neliko juose „chameco“.

Tai daroma nežiūrint į tai, kad buvo ilgas tvarkymo laikas iki Pesacho.

Tad iš karto po „Maariv“ maldos, neatidėliojant, pradedamas chameco patikrinimas.

Prieš tai yra pasakomas palaiminimas: „Palaimintas Tu, Kūrėjau, mūsų Dieve, Visatos Valdove, pašventinęs mus Savo priedermėmis ir liepęs sunaikinti „chamecą“!

Tiesa, iš tikrųjų „chamecas“ sunaikinamas tik kitą rytą, bet chameco patikrinimas būtina procedūra, nuo kurios ir prasideda jo sunaikinimas.

Kad pastangos „chameco“ paieškose nebūtų bergždžios – jei kartais „chameco“ neišeitų rasti, ir kad palaiminimas nebūtų ištartas bergždžiai, yra paprotys slėpti skirtingose namų vietose 10 gabaliukų „chameco“ ir tuo būdu užtikrinti sėkmingą paiešką.

Tačiau „bdikat chamec“ negalima priskirti vien tik tų 10-ties duonos gabaliukų paieškai. Patikrinimą reikia atlikti rimtai ir ieškoti „chameco“ iš tikrųjų.

„Chameco patikrinimas atliekama žvakės šviesoje – ja yra pašviečiami visi kampai, kiekvienas plyšelis tose vietose, kur buvo valgomas ir saugojamas „chamecas“.

Patikrinimui naudojama  vištos plunksna, o surastas „chamecas“ dedamas į popierinį maišelį matomoje vietoje, kad nepamiršti jo sudeginti ryte.

Ir chameco patikrinimo“ metu ir paties „chameco“ sudeginimo metu (tai vadinasi ביעור חמץ „Bijur chamec“) priimta garsiai pasakyti apie savo teisių į „chamecą“ atsisakymą: „Bet koks „chamecas“ ir bet koks raugas, kurie randasi mano valdose, kurių aš negalėjau aptikti ir sunaikinti, tegul skaitosi kaip niekas ir būna ne mano [valdžioje], kaip žemės dulkės“.

Kraštutinis terminas „chameco“ sunaikinimui šeštos valandos pradžia po saulėtekio.

Jei, pavyzdžiui, dienos trukmė 12 valandų, tai „chamecą“ galima valgyti tik iki ketvirtos valandos po saulėtekio, tai yra pirmame dienos trečdalyje.

Penktąją valandą Halacha laiko kaip tarpinę: „chamecas“ jau nebevalgomas, bet ir sunaikinti jo dar nėra būtinybės.

Bet kai tik ateina šeštoji valanda, būtina savo „chamecą“ sudeginti ir vėl pasakyti, kad jis prilyginamas „žemės dulkėms“, nors ir kitais žodžiais, nei išvakarėse. 

 

Chameco pardavimas


Tora ne tik draudžia valgyti chamecą” Pesacho metu, bet jį draudžiama netgi turėti savo valdose netgi ten, kur niekas jo nemato.

Tačiau ką daryti žmonėms, kuriems priklauso dideli chameco“ kiekiai?

T.y. parduotuvių, konditerijų, kepyklų, malimo įmonių ir t.t. savininkams?

Ką daryti su maisto produktų atsargomis?

Toros išminčiai išsprendė šią problemą, atidžiai išanalizavę Toros žodžius apie draudimą Pesacho metu turėti savo valdose „chameco“ jie nusprendė, kad

„chamecą“ reikia parduoti tam, kuris nesilaiko Toros įstatymų.

Jei pardavimas atliktas pagal visas taisykles: pirkėjas nupirko „chamecą“ ir sumokėjo už jį, „chamecas“ tampa jo nuosavybe.

Tam yra pasirenkamas pažįstamas, patikimas žmogus, kuriuo galima pasikliauti, kad pasibaigus Pesachui, jis parduos „chamecą“ atgal jo buvusiems šeimininkams.

Tačiau sandoris turi būti tikras „chamecas“ tik tada tampa pirkėjo nuosavybe. 

Iškyla klausimas „chameco“ pardavimo metu žmogus žino, kad pasibaigus Pesachui, atgaus jį, ar tai netrukdo sandoriui? Ne, netrukdo.

Šis žinojimas, šis užtikrintumas niekaip neįtakoja teisėtumo. 

Šiais laikais priimta patikėti rabinui pilną teisę tvarkyti „chameco“ reikalus, ir ta teisė yra užtvirtinama „chameco“ perdavimo rabino nuosavybei procedūra.

Tai patvirtinančius dokumentus rabinas perduoda pirkėjui Pesacho išvakarėse, prieš pat „chameco“ sunaikinimo termino pabaigą po to, kai pirkėjas sumoka rankpinigius.

Šis sandoris visiškai teisėtas pilna to žodžio prasme.

Po Pesacho pasirodo, kad pirkėjas nesilaikė duoto žodžio sumokėti visą sumą už nupirktą „chamecą“ ir sandoris yra atšaukiamas: jam sugrąžinamas užstatas, kurį jis sumokėjo prieš Pesachą, o jis savo ruožtu sugrąžina „chamecą“. 

 

Indų paruošimas Pesachui


Kadangi Pesacho metu uždrausta naudoti netgi minimalų „chameco“ kiekį, tai negalima naudoti ir indų, kuriais buvo naudojamasi ištisus metus.

Geriausias variantas turėti specialiai Pesachui pilną indų komplektą.

Jei to padaryti nėra galimybių, tai indus, kuriais ketinama naudotis Pesacho metu, reikia specialiu būdu išvalyti.

Tai atliekant reikia prisiminti taisyklę: kaip priima, taip ir atiduoda.

Tai yra indų išvalymą nuo „chameco“ reikia atlikti tuo pačiu principu, kokiu į juos įsigeria „chamecas“.

Dalykus, kurie buvo sąlytyje su ugnimi, pavyzdžiui dujinės plytelės kaitvietes būtina pakaitinti atviroje ugnyje, metalinius indus: puodus, puodelius, šakutes, peilius, šaukštus reikia pamerkti į verdantį vandenį, stiklinius indus pamerkti trims dienoms kambario temperatūros vandenyje, kasdien pakeičiant vandenį.

Reikėtų priminti, kad visi indai turi būti prieš tai švariai išplauti nuo nešvarumų, rūdžių. 

Kas liečia virtuvinius reikmenis, kurie sudaryti iš dviejų dalių (pavyzdžiui, peiliai ar šakutės su kitokios medžiagos rankena), jų išvalyti taip, kad būtų tinkami Pesachui, neįmanoma.

Indai iš ugniai atsparaus stiklo prilyginami indams iš metalo, kadangi į jo sudėtį įeina nemažas kiekis metalo priemaišų.

Todėl tokius indus reikia panardinti į verdantį vandenį.

Bet indai iš „duralex“ stiklo neatlaiko aukštų temperatūrų, todėl juos reikia trims paroms pamerkti į vandenį. 

Šiuolaikinės technologijos siūlo virtuvės reikmenų, pagamintų iš naujausių ištobulintų medžiagų ir junginių.

Todėl šiais laikais ritualinis indų švarinimas tampa labai apsunkintas.

Be to, įvairios buitinės technikos virtuvinių kombainų, indaplovių, orkaičių švarinimas reikalauja pagrindinių žinių apie jų sandarą ir veikimą.

 „Kašer la Pesach“ šis užrašas ant maisto produkto pakuotės reiškia, kad gaminys pagamintas laikantis visų Pesacho reikalavimų ir kad jame visiškai nėra „chameco“.

Tačiau šiuo užrašu negalima aklai pasikliauti, ir jei kyla klausimų, reikėtų išsiaiškinti juos su autoritetingu rabinu.

Taip pat ginčytinas klausimas dėl „chameco“ yra su restoranais, poilsio namais ir viešbučiais: reikia išsiaiškinti ar jie priklauso rabinatui ir turi „teudat kašrut“, ir ar iš tikrųjų to laikomasi virtuvėje.

 

Paprasta maca ir maca šmura


Su pagrindiniu Pesacho aspektu macos valgymu yra susijusios dvi Toros priedermės:

viena priedermė yra valgyti macą,

kita priedermė tai draudimas valgyti „chamecą“.

Nors ši priedermė priklauso toms priedermėms, kurių vykdymas yra susijęs su konkrečiu laiku o moterims šių priedermių vykdyti nereikia bet kadangi jos vykdymas susijęs taip pat su draudimu, moterys taip pat turi šios priedermės laikytis.

Vis tik skirtumas tarp priedermės valgyti macą ir draudimo valgyti „chamecą“ yra: draudimas valgyti „chamecą“ galioja visų šventės dienų metu, o tuo tarpu priedermė valgyti macą yra kur kas labiau apribota laiko atžvilgiu.

Tora prisako valgyti macą tik sederio metu, t.y. pirmąją Pesacho naktį, kaip pasakyta: „vakare valgykite macąt.y. pirmąjį šventinį vakarą.

Kas liečia likusias dienas, galima elgtis savo nuožiūra: galima valgyti, galima nevalgyti.

Todėl palaiminimas „...pašventinęs mus Savo priedermėmis ir liepęs valgyti macą...“ yra sakomas tik  vieną kartą sederio metu (skirtingai nei palaiminimas „...pašventinęs mus Savo priedermėmis ir liepęs gyventi palapinėje“: nes priedermė gyventi palapinėje tęsiasi visos Sukot šventės metu ir šis palaiminimas sakomas kiekvieną dieną).

Tora sako: „Ir saugokite neraugintą duoną“.

Tešlą macai reikia saugoti nuo visko, kas gali sukelti joje rūgimo procesą ir paversti ją „chamecu“.

Daugelis Pesacho metu valgo paprastą macą, tačiau tie, kas stengiasi įvykdyti priedermę kuo geriau, valgo tik ypatingą macą, kuri vadinasi maca šmura („išsaugota“, „apsaugota“ maca).

Kuo gi maca šmura skiriasi nuo įprastos macos?

Įprasta maca yra iš kviečių, kurie nuo jų sumalimo momento  buvo saugomi nuo bet kokio kontakto su skysčiu, galinčiu sukelti rūgimą.

Maca šmura gaminama iš kviečių, kurie nuo pat jų nupjovimo buvo saugomi nuo susilietimo su skysčiu.

Kiekviename etape pristatyme į malūną, malime, miltų pristatyme į kepyklą, tešlos paruošime ir macos kepime grūdams (o po to miltams) yra pavojus karštis, drėgmė, užtrukimai ruošiant tešlą ir kepant visa tai gali sukelti rūgimo procesą.

Bet netgi tie, kas valgo Pesacho metu įprastą macą, pasirūpina, kad sederiui būtų ir maca šmura. 

Ir paprasta, ir maca šmura gali būti dviejų rūšių: rankų darbo ir mašininės gamybos.

Dar prieš pusantro amžiaus šis skyrimas neegzistavo: maca buvo gaminama tik rankiniu būdu.

Bet nuo to laiko, kai buvo išrasta macos gamybos mašina, netyla ginčas tarp Toros autoritetų: ar galima mašininiu būdu pagamintą macą laikyti košerine?

Daugumas į šį klausimą atsako kategoriškai „ne“.

Jų nuomone, mašininės macos gamybos proceso žmogus negali valdyti, nes neįmanoma visą laiką sužiūrėti, kad mašinos viduje neliktų tešlos likučių, prilipusių prie įvairių jos detalių.

O jei jos ten pasilieka, tai po tam tikro laiko prasideda jų rūgimo procesas.

Be to, patikėdami mašinai tokios svarbios priedermės įvykdymą, tarsi išreiškiame priedermės nepaisymą: juk kur kas garbingiau atlikti šią priedermę savo rankomis. 

Tačiau yra ir priešinga nuomonė kad mašininis macos gamybos procesas vyksta sklandžiau ir greičiau, ir čia pavojus, kad tešla išrūgs yra žymiai mažesnis. Kaip ten bebūtų, šiandien galima valgyti abiejų rūšių macas, nors daugelis vis tik teikia pirmenybę rankų darbo macoms. 

 

מצת מצוה „macat-micva“ ir מים שלנו „maim šelanu“


Nuo senų laikų yra priimta macą, skirtą sederiui, gaminti antroje Pesacho išvakarių dienos pusėje.

Ji gaminama rankomis ir yra vadinama מצת מצוה „macat-micva“ (priedermės maca), nes jos paskirtis priedermės įvykdymas, priedermės suvalgyti tam tikrą kiekį (kazait) macos sederio naktį (likusiomis šventės dienomis, kaip jau buvo minėta, tokios prievolės nėra). 

Dienos, kuri yra prieš Pesacho išvakares, pabaigoje, jau sutemus, po saulės laidos, bet prieš nakties pradžią tai yra prieš pat „chameco patikrinimą“, einama pasisemti vandens iš šulinio, šaltinio ar upės.

Tuo metu vanduo juose labai šaltas.

Vanduo paliekamas visai nakčiai induose, tinkamuose Pesachui ir tokiuose, kurie neleidžia svyruoti vandens temperatūrai.

Visa tai daroma tam, kad kai šiuo vandeniu bus užmaišoma tešla מצת מצוה, ji neišrūgtų. Šis vanduo vadinasi מים שלנו „maim šelanu“ („vanduo, kuris pernakvojo“).

O Pesacho išvakarėse, po „chameco“ sunaikinimo, imami miltai, kurie buvo itin saugomi nuo bet kokios drėgmės (ir dėl to buvo laikomi žemoje temperatūroje) ir, užmaišius tešlą „vandeniu, kuris pernakvojo“, kepama „macat-micva“.

Paprastai ši maca kepama šventiškoje aplinkoje ir kiekviename etape pabrėžiama, kad daroma tai dėl „macat-micva“.

Reikia saugotis, kad tešla macai neatsidurtų tiesioginių saulės spindulių poveikyje, arba netgi prie uždaro lango, kurio stiklas gali fokusuoti saulės spindulius, ko pasekoje tešla išrūgs.

Ir taip pat savaime suprantama, kad vieta, kurioje maišoma tešla, turi būti toliau nuo krosnies ar kito šilumos šaltinio.

Pats iškepimas turi įvykti labai greitai reikia sekti, kad visas procesas užimtų ne daugiau, kaip 18 minučių.

Ir sederio naktį ant stalo padėtos trys macos, kur viršutinė simbolizuoja koheną, vidurinė levitą, o apatinė israel  (t.y. žmogų, kuris yra ne levitas ir ne kohenas).

 

Pesacho išvakarės


Šią dieną priimta atsikelti anksčiau juk reikia tiek daug nuveikti.

Tais laikais, kai stovėjo Šventykla, Pesacho išvakarės buvo šventinė diena diena, kai buvo aukojamos Pesacho aukos. Aukojimo metu buvo skaitomas „Halelis“, ir todėl ir dabar antroje Pesacho išvakarių dienos pusėje reikia užbaigti visus darbus (aišku, išskyrus macos kepimą ir pasiruošimą šventei).

Išminčiai tam teikė tokią svarbą, kad nustatė, jog „tas, kas dirba Pesacho išvakarėse, gyvenime nepamatys palaiminimo“...

Šią dieną reikia įvykdyti šias priedermes: „chameco sudeginimą“, „chameco“ pardavimą, macos kepimą ir stalo sederiui ruošimą.

Ryte, „Šacharit“ maldoje neskaitoma „Padėkos aukojimo daina“ ir „Šlovinanti daina apie Davidą“.

Halacha nurodo vyrams-pirmagimiams pasninkauti šią dieną.

Šio nurodymo turi laikytis ne tik tie, kurie yra pirmagimiai pas tėvą, bet ir pirmagimiai pas motiną.

Šio pasninko tikslas priminti apie pirmagimių išsigelbėjimą, kai buvo naikinami pirmagimiai Egipte ir kad jie turi būti dėkingi Kūrėjui.

Be to, pirmagimiams, dalyvaujantiems šventėje kokios nors priedermės proga apipjaustymo ar tam tikro Talmudo traktato užbaigimo proga leidžiama valgyti.

Todėl priimta sinagogose tos dienos ryte rengti iškilmes Talmudo traktato užbaigimo proga. Iškart po „Šacharit“ organizuojama pamoka, kurios metu mokomasi paskutinių to traktato eilučių ir pirmagimiai jų atidžiai klausosi, o po to dalyvauja vaišėse šio įvykio garbei, kas duoda teisę jiems valgyti visą tą dieną.

Stengiamasi tą rytą maldą „Šacharit“ užbaigti anksčiau juk reikia dar papusryčiauti iki kol baigsis laikas, kai galima valgyti „chamecą“ tai keturių valandų po saulės patekėjimo periodas.

Izraelyje šis laikas baigiasi maždaug apie 9 valandą, tačiau kiekvienais metais reikia pasitikrinti kalendoriuje tikrą laiką.

Po pusryčių surenkami „chameco“ likučiai ir atliekama „chameco“ pardavimo procedūra.

Šeštos valandos po saulės patekėjimo pradžioje Izraelyje tai truputį po 11 valandos sudeginamas „chamecas“ ir skaitomas teisių į „chamecą“ atsisakymas („Visas „chamecas...“ ir t.t.), bet tai truputį kitas variantas, nei buvo skaitomas vakare.

Kadangi išminčiai sako: „Kiekvienas žmogus turi apsišvarinti prieš šventę“, Pesacho išvakarėse reikia atlikti „mikva“.

Taip pat Pesacho išvakarėse daugelis stengiasi apsikirpti, kadangi Pesacho šventė pradeda „Sfirat haomer“ periodą, kai negalima kirptis. Apsikirpti reikia iki vidurdienio.

Po vidurdienio kepama macat-micva ir pradedama ruoštis sederiui. Beje, Pesacho išvakarėse draudžiama valgyti net tik „chamecą“, bet ir macą.

Ir geriausia iš vis apriboti maistą kad vakare, Pesacho metu su dideliu apetitu valgyti macą.

Ir taip, Pesacho išvakarės tai vienintelė diena metuose, kai nėra pasninkaujama (išskyrus pirmagimius), bet ir nevalgoma nei duona, nei maca...

Reikia pridurti, kad tie, kurie valgo macą ištisus metus, nebevalgo jos nuo nisano mėnesio pradžios.