kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • אולם עדיין נשאר לנו מקום לשאלה, אם כל תכלית התורה וכל הבריאה, אינה אלא להרים את האנושות השפלה, עד שיהיו ראויים לאותו רוממות הנפלאה – "ולדבקה בו יתברך ויתעלה". היה לו לברא אותנו ברוממות זו, ולא להטריח אותנו ביגיעת הבריאה, התורה והמצוות? בעה''ס, אהבת ה' ואהבת הבריות Tačiau dar lieka klausimas, jei visos Toros ir visos kūrinijos tikslas – „pakelti“ žmoniją į šias nuostabias „susiliejimo su Kūrėju“ aukštumas, kodėl nebuvo galima iškart žmonijos sukurti tokiame lygyje? Ir kodėl dar reikėjo kūriniją apsunkinti didelėmis pastangomis Toroje ir priedermėse? (Baal Sulamas „Meilė Kūrėjui ir meilė žmonėms“)

הסולם, פרקי חיים של תלמידי רבי יהודה לייב הלוי אשלג והרב ברוך שלום הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) ir rabi Baruch Šalom aLevi Ašlago mokinių biografijos

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

 
 
 

Uždaryti užduotį




Rabi Icchakas Agasi



Rabi Israel Miler pasakojo:

„Kartais kai kurie ravo Barucho mokiniai neatvykdavo į naktines pamokas arba nepasirodydavo ravo Barucho rengiamuose šventiniuose pasisėdėjimuose.

Kai jų paklausdavo dėl ko jie neatvyko, šie atsakydavo, jog nebeturi jėgų ir kad dabar jie yra „kritimo“ būsenoje.

Rabi Icchakas jų paklausdavo, ar dėjosi šiandien tfiliną.

Jie atsakydavo teigiamai.

Tada rabi Icchakas pasakydavo:

„Neturi būti skirtumo tarp tfilino užsidėjimo ir tarp dalyvavimo naktinėje pamokoje.

Kaip privaloma atlikti viena, taip pat privaloma ir kita.

Mes nesuprantame, koks ryšys yra tarp kritimo būsenos ir neatvykimo į naktinę pamoką.

Žmogaus kritimai turi būti paslėpti viduje (lygiai taip pat, kaip ir pakilimai) ir visai nėra reikalo jų rodyti išoriškai“.


Rabi Icchakas sakė:

„Visi trukdžiai ir nemalonumai gyvenime ateina tik dėl „Blogio angelo“.

Ir jei žmogus nusprendžia, kad jokie trukdžiai neišjudins jo darbe Kūrėjui ir jis tęs savo darbą šventume lyg nieko nebūtų atsitikę, tada „Blogio angelas“ jį palieka.

Ir dažniausiai visi nemalonumai stebuklingu būdu taip pat pradingsta“.


Kartą rabi Icchakas pamatė jaunikį, kuris apakintas viso šventės šurmulio, iš tikųjų ėmė jaustis kaip pats didžiausias ir svarbiausias iš visų.

Rabi Icchakas jam pasakė:

„Išminčiai sako, jog jaunikis panašus į karalių.

Tačiau turi suprasti, jog tai tik alegorinis palyginimas...“.


Toks buvo rabi Icchako būdas – jis nekentė melo ir savaime suprantama, absoliučiai negalėjo pakęsti puikybės.

Ir kuo gi didžiuotis „mažam“ žmogui?

Argi žmogui iš tikrųjų kas nors priklauso?


Ir ta tema kartą pasakė juokais:

„Kai žmogus tuokiasi, jis jaučiasi pats svarbiausias ir aukščiau visų kitų.

Jam atrodo, kad tik jis vienas veda, o kiti to nedaro.

Tačiau laikui bėgant jis pamato, kad kiti taip pat tuokiasi, o ne tik jis.

Dar po kurio laiko, jis suvokia, jog visi veda, ir tik jis vienas dar nevedęs...“.