Po daugelio metų, kuomet Mokymų namai buvo
kukliame ravo Barucho bute Bnei Brake, jis nusprendė, jog laikas tai
pakeisti ir atidaryti didelius ir erdvius Mokymų namus.
Juose turėtų
galimybę mokytis visi, kurių širdis traukia mokytis Kabalos ir
vidinės Toros išminties.
Misija atrodė neįmanoma ir sunkiai
įgyvendinama, nes ravo Barucho mokymo namuose buvo tik maža saujelė
žmonių, ir beveik visi jie buvo nepasiturintys
(rabi Icchakas
juokais mėgdavo sakyti: Aš būsiu turtingas tik kitame gyvenime...).
Vien jau žemės sklypas, kurį jie pasirinko, kainavo penkiasdešimt penkis tūkstančius lirų, kas atitinka milijonus šekelių...
Rabi Icchakas Agasi prisiėmė sau šią didelę
misiją – surinkti reikiamą pinigų sumą.
Jis subūrė grupelę
mokinių ir kiekvienam paskyrė atitinkamą pinigų sumą, kurią šis
turėjo surasti.
Ir galiausiai, dėka didžiulių pastangų, buvo nupirktas žemės sklypas ir jame pastatyti Mokymų namai.
Želgiant atgal – tai buvo didžiulis stebuklas.
Pas ravą Baruchą ėmė daugėti jaunų
vaikinų, atėjusių mokytis pas jį iš įvairių ješivų.
Tose
ješivose buvo neigiamai žiūrima į tai, kad jie eina pas ravą
Baruchą ir mokosi vidinės Toros.
Tada ravas Baruchas nusprendė
pats įkurti ješivą.
Šia užduotį jis patikėjo rabi Icchakui
Agasi.
Jo dedamos pastangos buvo milžiniškos, nes rabi Icchakas
naktimis mokydavosi ravo Barucho pamokose, paskui visą dieną
dirbdavo.
Paprastas žmogus būtų palūžęs jau ir nuo šių dviejų
dalykų, nekalbant jau apie naują užduotį...
Tačiau rabi Icchakas Agasi padarė tai – jis didžiulio atsidavimo ir nežmoniškų pastangų dėka įsteigė ješivą.
Šioje ješivoje mokėsi tokie studentai, kaip rabi Israel Miler, rabi Cvi Koric, rabi Icchakas Heller, rabi Jehuda Goldštein ir kiti. Pats rabi Icchakas atvyko ir gyveno čia pusę metų. O paskui, kai grįžo į Bnei Braką, karts nuo karto vykdavo į ješivą vesti jaunuoliams pamokas.