kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • וזהו סוד ענין קבלה מעסית, ולכן אסור להשתמש בה, כי בהחרח יתדבק גם ברע המתדבק בטוב. רח''ו שערי קדושה Yra griežtas draudimas užsiiminėti praktine kabala, nes būtinai prie gėrio „prilips“ ir „blogis“, susimaišęs su „gėriu“. (rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

יהדות הלכה למעשה 

Praktinė Halacha (Įstatymai)

I.M.Lav

 
 
 

Uždaryti užduotį



Šavuot šventė



Ir Šavuot šventę švęsk, pirmo derliaus šventę, kai pradedi javapjūtę (Šmot, 33).

Ši šventė turi keturis pavadinimus: Šavuot, Bikurim šventė, Aceret ir Toros dovanojimo šventė.

Šavuot šventės pavadinimas yra susijęs su tomis septyniomis savaitėmis šavuot), kurios yra pradedamos skaičiuoti nuo Pesacho šventės.

(Šios septynios savaitės baigiasi prieš 6-tą sivano dieną, kuri yra 50-ta diena nuo Pesacho. Kitas paaiškinimas grindžiamas žodžių שבועות šavuot („savaitės“) ir שבועות švuot („priesaikos“) giminingumu, nes dvi priesaikos yra susijusios su šia diena:

1. priesaika, kurią davė Izraelio tauta, gaudama Torą, stovėdama Sinajaus kalno papėdėje:  נעסה  ונשמע! – „įvykdysime (Toros įsakymus) ir suprasime (ją, įsigilindami į jos priedermių vidinę prasmę)!“;

2. Priesaika, kurią davė Kūrėjas: niekada neiškeisti Savo išrinktos tautos į kitas tautas.

Bikurim švente („pirmo derliaus“) ji vadinasi todėl, kad kai judėjai ateidavo į Šventyklą, jie atnešdavo savo žemės pirmo derliaus dalį“ – kaip savo dėkingumo išraišką Kūrėjui, kuris davė jiems tą žemę jų nuosavybėn ir maitina juos tos žemės derliumi.

Bikurim buvo atnešami tik iš septynių derliaus rūšių, kuriomis garsėja Izraelio žemė ir tai: kviečiai, miežiai, vynuogės, figos, granatai, alyvuogės ir datulės.

Bikurim atnešimas būdavo šventinis įvykis, į kurį susirinkdavo daug žmonių.

Jeruzalės amatininkai nutraukdavo savo darbus, kai pro šalį eidavo žmonių, nešančių bikurim, procesija ir eidavo juos sutikti.

O įėjus į Šventyklos kiemą, bikurim būdavo atiduodami kohenams, tuo metu skaitant Toros ištrauką, kalbančią apie šią priedermę ir apie įvykius, atsitikusius Izraelio tautai, kol ji dar nebuvo įėjusi į jiems pažadėtą žemę.

Šis skaitymas pasibaigdavo deklaracija: „Ir štai dabar aš atnešiau savo žemės, kurią Tu man davei, Kūrėjau, derliaus pirmuosius vaisius!“

Talmude Šavuot paprastai vadinama žodžiu Aceret.

Šis pavadinimas išreiškia idėją, kad Šavuot užbaigia Pesacho periodą – kaip ir aštunta Pesacho diena, tik praėjus septynioms savaitėms (panašiai kaip Šmini-Aceret užbaigia Sukot periodą).

Paskutinis, ketvirtas pavadinimas – „Toros dovanojimo šventė“ – susijęs su ta pačia idėja ir pabrėžia, kad išėjimas iš Egipto, kuris yra švenčiamas Pesacho metu, nebuvo tikslas kaip toks, o buvo tik pasiruošimas Toros gavimui.

Ir šios dienos maldose yra daug kartų minima ši diena: „...ši Šavuot šventė – mūsų Toros dovanojimo šventė“.

Tik kodėl dovanojimo, o ne gavimo?

Tai todėl, kad Toros dovanojimas įvyko tam tikrą apibrėžtą dieną, o Toros gavimas vyksta pastoviai, kiekvieną dieną...

Talmude yra pateikiama diskusija apie tai, kada buvo duota Tora: 6-tą ar 7-tą sivano dieną.

Ir Halacha sako, kad vis tik 6-tą sivano dieną, tad šią dieną ir yra pažymima Toros davimas.



„Tikun leil Šavuot“


Tora sako apie Šavuot (Šmot, 19): „Ir išvedė Moše visą bendruomenę pasitikti Kūrėjo“.

Nežiūrint į tai, kad jau sivano mėnesio roš-chodeš metu tauta žinojo Toros dovanojimo datą, nežiūrint į tai, kad prieš tris dienas iki nustatyto laiko Moše perspėjo tautą, kad nesiartintų prie Sinajaus kalno ir taip pat, kad susilaikytų nuo artimų santykių su moterimi, ir davė nurodymą ruoštis didžiam įvykiui, tauta, pasak išminčių, ramiai miegojo naktį į 6-tą sivano, kad Moše teko žadinti žmones ir vesti juos iš stovyklos prie Sinajaus kalno.

Ir kad ištaisyti tokį jų elgesį, kai jie pernelyg ramiai, be deramo jaudulio ir pasiruošimo priėmė Toros davimą, visa naktis į Šavuot dabar yra paskiriama Žodinės ir Rašytinės Toros mokymuisi.

Tą naktį skaitomas Toros ištraukų rinkinys, vadinamas „Tikun leil Šavuot“ („Šavuot nakties ištaisymas“).

Ši knyga – tai Žodinės ir Rašytinės Toros – Penkiaknygės, Pranašų knygų, Raštų, o taip pat Mišnos ir Talmudo kvintesencija.

Viso pasaulio sinagogose ir ješivose ši naktis praleidžiama skaitant tą knygą, pasidalinus poromis (kaip ir yra priimta mokintis Torą).

Rabinai ir Toros žinovai tą naktį skaito paskaitas ir veda pamokas, kurios karts nuo karto nutraukiamos dainomis ir šokiais – ir taip iki aušros.

O išaušus – „malda vatikin“ (kai „Šma“ skaitymas sutampa su saulės patekėjimu).