• והנמשל הוא: התורה נחלקת לב' חלקים: חלק לשיעבוד המקום, כמו תפילין, שופר, ולימוד התורה. חלק לשיעבוד הבריות: כמו, גזלה, ושמרתם לנפשותיכם וכו' גניבא, אונאת איש, להקפיד על נקיות וכו'. בעל הסולם, פרי חכם, אגרות קודש Pasakėčios esmė. Tora dalinasi į dvi dalis. Viena dalis: Pareigos Kūrėjui, kaip tfilinas, šofaras, Toros mokymasis. Kita dalis: Pareigos žmonėms, kaip grobstymas, kuklumas, vagystės, žmogaus išnaudojimas, švaros laikymasis ir t.t. (Baal Sulamas, „Pri Chacham“, „Šventi laiškai“)

יהדות הלכה למעשה 

Praktinė Halacha (Įstatymai)

I. M. Lav

„Akdamut“

Šavuot metu yra skaitomos įprastos šventinės maldos (apie jas galima paskaityti ankstesniuose skyriuose apie Sukot ir Pesachą).

Iš Toros yra skaitomi 19 ir 20 Šmot knygos skyriai, pasakojantys apie šios dienos įvykį – Toros dovanojimą.

Kviečiami penki žmonės Toros skaitymui ir šeštas – „haftaros“ skaitymui.

„Maftiras“ skaitomas iš antrojo Toros ritinio – ištrauka iš Bemidbar knygos (28 skyrius), kur pasakojama apie šios dienos aukojimus.

Centriniu Toros skaitymo momentu yra Dešimt įsakymų.

Visi dalyvaujantys klauso skaitymo stovėdami, stengdamiesi nepraleisti nei vieno žodžio.

Šios Toros dalies skaitymui yra priimta kviesti rabiną arba kitą gerbiamą žmogų, pasižymėjusį Toros žiniomis.

Šavuot šventės „haftara“ yra iš pranašo Jechezkelio knygos pirmo skyriaus, kuriame pasakojama apie Kūrėjo vežimo regėjimą.

Jo ryšys su savaitine Toros dalimi akivaizdus: Izraelio tauta nusipelnė Toros dovanojimo metu pamatyti Kūrėją, nusileidusį ant Sinajaus kalno, o Jechezkelis aprašo, kaip atsivėrė dangus ir jis išvydo „Kūrėjo regėjimą“.

Kai pirmas pakviestasis, kohenas, pakyla ant „bimos“, Tora pradedama skaityti ne iš karto, o tik po to, kai sudainuojamas himnas „Akdamut“.

Šis aramėjų kalba parašytas himnas tarsi savotiškas prašymas leisti pradėti skaityti Torą.

Jį sukūrė poetas rabi Meir Nehorai, įžymus kantorius, gyvenęs Raši laikais, tai yra XI amžiuje.

Akdamut prasideda Kūrėjo šlovinimu, po to rutuliojasi ginčas tarp amžinai vejamo ir persekiojamo Izraelio ir tarp pasaulio tautų, bandančių įtikinti Izraelį atsisakyti savo tikėjimo ir įsilieti į jų tarpą.

Izraelio atsakymas vienareikšmiškas: ir pačiais sunkiausiais laikais jie nenustos tikėti Kūrėjo pagalba, išvadavimu ir gerumu, laukiančiu jų pasaulyje, kuris ateis.

Himnas sudarytas iš 90 posmelių, pasibaigiančių tuo pačiu skiemeniu ta (תא), o posmelių pirmosios raidės sudaro akrostiką: „Meiras, sūnus rabi Icchako, te išauga Toroje ir geruose darbuose, „amen“, sustiprėk ir sutvirtėk!“

Daugelyje bendruomenių yra priimta Šavuot metu dainuoti savo specialius, šventei skirtus himnus.

Megilat Rut

Prieš Toros skaitymą Šavuot šventės metu taip pat priimta perskaityti visą Megilat Rut (Rut knygą).

Aškenazių nechasidinėse bendruomenėse priimta ją skaityti iš pergamento ritinio ir pasakyti palaiminimą, panašiai kaip skaitant Kohelet knygą Sukot šventės metu ir Šir aŠirim Pesacho metu.

Kitose bendruomenėse Megilat Rut skaitoma iš knygos: iš Tanacho, ketvirtos Toros knygos (Bemidbar), kurios pabaigoje, kaip priedas, būna atspausdinta Megilat Rut, arba iš „machzoro“ Šavuot šventei.

Yra nemažai atsakymų į klausimą, kodėl išminčiai nustatė Šavuot šventės metu skaityti Megilat Rut. Čia apžvelgsime tik kai kuriuos jų.

1. Šavuot šventė – tai karaliaus Davido gimimo ir taip pat mirties diena, o Rut knyga atskleidžia, kaip moavietė Rut ištekėjo už Boazo iš Jehuda giminės ir iš šios santuokos gimė Oved – Išajaus tėvas.

O Išajus buvo Davido tėvas, ir jo palikuonis bus Mašijachas.

2. Kūrėjas liepia judėjams Šavuot šventės metu atnešti į Šventyklą „dvi duonas“ iš kvietinių miltų, nes kaip tik tuo metu kviečiai subręsta tiek, kad galima pradėti pjūtį, o įvykiai, aprašomi Megilat Rut, vystosi kaip tik javapjūtės metu.

3. Rut atspindi idealų prozelito tipą.

Rut ir jos sesuo Orpa buvo moaviečių karaliaus Eglono dukterys ir nežiūrint į tai, Rut pasiryžusi be jokių dvejonių atsisakyti nuo karališko gyvenimo, kad galėtų prisijungti prie Izraelio tautos.

Jos nesustabdė nei anytos Naomi atkalbinėjimai, nei žinia apie tai, kad Judėjoje siautėja baisus badas.

Jos siekis buvo visiškai nesavanaudiškas.

Rut tapo tikro prozelito simboliu, o jos žodžiai, skirti Naomi, bandančiai ją įkalbėti pasilikti Moave, tapo klasikiniu norinčių pereiti į judajizmą išsireiškimu: „Kur eisi tu – eisiu aš, kur nakvosi tu – nakvosiu ir aš, tavo tauta – mano tauta ir tavo Kūrėjas – mano Kūrėjas!“

Visa judėjų tauta Šavuot šventės metu yra tarsi prozelito būsenoje – užaugusi egiptietiškos kultūros prieglobstyje, patyrusi daugybę metamorfozių svetimoje šalyje, ji dabar stovi Sinajaus kalno papėdėje, pasiruošusi priimti Toros ir priedermių jungą.

Šiuo požiūriu Rut knygos skaitymas – tai vienos sudedamosios dalies skaitymas (Rut), kuri nurodo į visą visumą (Izraelio tauta).

Netgi Rut vardas duoda užuominą į joje įvykusį radikalų pasikeitimą – vardo Rut gematrija (skaitinė reikšmė) yra 606, o jei prie to skaičiaus pridėti 7 (skaičius priedermių, kurias turi vykdyti ne judėjas), gausis 613 – Toros priedermių skaičius.