• Ir pasiuntė (Balakas) pasiuntinius pas Bilamą ben Beorą į Petorą..., kad pašaukti jį, sakydamas: Štai tauta išėjo iš Egipto ir „uždengė“ visą žemės paviršių, ir ji įsikūrė priešais mane. Ir dabar, ateik, prakeik man šią tautą, nes ji stipresnė už mane, gal tada aš pajėgsiu sumušti ją ir išvarysiu iš žemės, nes aš žinau, ką tu palaimini, tas būna palaimintas, o ką prakeiti, tas būna prakeiktas. (Bemidbar 22 – 5, 6)
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

יהדות הלכה למעשה 

Praktinė Halacha (Įstatymai)

I.M.Lav

Pieninis maistas

Talmudas sako, kad Šavuot šventės metu reikia rūpintis ne tik sielos, bet ir kūno reikmėmis.

Juk pasakyta apie šią šventę Toroje: „Aceret Kūrėjui, jūsų Dievui“, ir kitoje vietoje – „Aceret bus jums“.

Iš čia išminčiai nurodo, kad Šavuot paskiriama per pusę Kūrėjui ir per pusę mūsų kūno reikmėms.

Senas paprotys – šio rūpesčio kūno reikmėmis rėmuose Šavuot šventės metu valgyti pieninį maistą.

Knygoje „Šir aŠirim Tora palyginama su medumi ir pienu: „Pienas ir medus po tavo liežuviu“.

Todėl Toros dovanojimo šventė pažymima tuo, kad yra valgomas pienas ir medus, simbolizuojantys Toros žodžius.

O Bemidbar knygoje, 28 skyriuje pasakyta: „...kai jūs atnešate naują auką Kūrėjui po jūsų atskaičiuotų savaičių“.

Pirmos šių žodžių raidės ivritu (מינחה  חדשה  לה׳ בשבעתיכם) sudaro žodį מחלב – „iš pieno“.

Žodžio חלב („pienas“) gematrija – 40.

Ir būtent 40 dienų Moše praleido ant Sinajaus kalno po to, kai jis pirmą kartą pakilo ant Sinajaus Šavuot šventės metu.

Yra dar vienas šio papročio paaiškinimas: iki Toros gavimo, judėjai nežinojo, kas yra kašrutas: įstatymai, iš esmės liečiantys mėsos vartojimą maistui, trefa ir kritusio gyvulio mėsos draudimas, taip pat gyvulio riebalų ir kraujo draudimas, o taip pat maistas, pagamintas iš pieniško ir mėsiško maisto kartu – visi šie įstatymai dar nebuvo jiems žinomi.

Ir štai staiga, 6 sivano, jie gavo visus šiuos įstatymus iš karto ir sužinojo, kad visi jų indai nekošeriniai (todėl, kad juose buvo gaminamas draudžiamas maistas) ir todėl jų naudoti nebegalima.

Tad jiems neliko nieko kito, kaip tik tą dieną valgyti pienišką maistą ir vaisius bei daržoves – kol jie neparuoš indų naudojimui pagal Halachos įstatymus.