kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ואילו לא שרתה נבואה על משה רבינו עליו השלום והוריד תורה מן השמים המקיית העולמות. רח''ו שערי קדושה Todėl, jei nebūtų nusileidusi pranašystė ant mūsų mokytojo Moše, jis nebūtų galėjęs „nuleisti“ iš Dangaus Toros, kuri įgalina visų pasaulių egzistavimą. (rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

זהר ויצא ס''מ ואשת זנונים 

Zohar „Sam“ ir „paleistuvė moteris“

rabi Šimonas bar Jochajus

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                                   (Ištraukos)


                                         Sulam         Jehuda Ašlagas


Jau kalbėjome, kad „Pažinimo medis“,
„apsvaiginantis vynas“ bei „paleistuvė moteris“,
tai tas pats aspektas,
ir tai vadinasi „šviesos pritraukimas iš viršaus į apačią“.
Iš tikro „Blogio ir gėrio Pažinimo medyje“ yra du taškai:
מנולא (manola) „spyna“ ir מפתחא (miftecha) „raktas“.


Ir jei žmogus nusipelno,
tada „Blogio ir gėrio Pažinimo medis“ tampa „geru“.
Iš tikro jei žmogus vadovaujasi „vidurine linija“,
ir pritraukia chochma (išminties, malonumo) šviesą,
esančią „kairėje“ pusėje,
tik iš „apačios į viršų“.
Tada yra paslepiamas „manolos“,
kuri yra teismo savybė, „taškas“,
ir atsiveria „gailestingumo savybė“ (miftecha),
kuri išlieja „apatiniams“, t. y. žmonėms, visą gerumą.
Tai reiškia, kad tada žmogus susilieja su „šventumu“,
bei geria „vyną“ su saiku,
ir tai vynas – „linksminantis dievus ir žmones“.


Tačiau, jei žmogus nenusipelno,
tada „Blogio ir gėrio Pažinimo medis“ tampa „blogu“.
Tai reiškia, kad tada žmogus stiprina „kairę liniją“,
ir pritraukia jos šviesą iš „viršaus į apačią“.
Iš tikro tada atsiveria „manolos“, t. y. teismo „taškas“,
ir visos gyvybės šviesos dingsta.
Ir tai paslaptis:
„Juk tu – dulkė, ir į dulkes sugrįši“(Berešit 3 – 19).


Tada skaitosi, kad žmogus susijungia su „paleistuve moterimi“,
ir geria „apsvaiginantį vyną“.
Tai reiškia, kad žmogus išgeria daugiau, nei galima,
ir pritraukia „kairės“ pusės švytėjimą iš „viršaus į apačią“.
Tada „vyne“ atsiveria – שמרים (šmarim) „drumzlės“,
ir tai teismo savybės „taško“ paslaptis.
Ir vynas žmogui tampa „nuodų taure“,
nes šios „drumzlės“ numarina žmogų.


Tačiau Kūrėjas panoro duoti teisuoliams išbandymą,
kad jie nusipelnytų didelės šviesos.
Apie tai parašyta: „Tai prieš tai sukūrė Kūrėjas (Kohelet 7 – 14).
Todėl Kūrėjas „netyrai“ sistemai davė beveik tą patį, ką ir „šventumui“.
Visa tai tam, kad suteikti „klipot“ (netyrumui) jėgų gundyti žmogų ir traukti paskui save.
Ta paslaptimi pas „paleistuvę moterį“ Kūrėjas padarė „11 ištaisymų“,
t. y. „gundymo atributų“, kad jai būtų galimybė sugundyti žmogų.
Ta pačia intencija apie „Pažinimo medį“ parašyta:
„Ir pamatė moteris, kad geras medis valgymui,
geidulingas akims ir malonus suvokimui,
ir paėmė jo vaisių ir valgė“(Berešit 2 – 6).
Tai reiškia, kad jei nebūtų šie „ištaisymai“,
t. y. „gundymo atributai“ traukę moters širdies prie „Pažinimo medžio“,
ji nebūtų valgiusi.


Ir „11 ištaisymų“ paslaptis, tai – 11 išorinių Laikinosios pastogės ožio kailių uždangų.
Tai pat čia yra ryšys su „11 paleistuvės moters atributų“:
Plaukai, veidas, ausys, kaklas, burna, liežuvis, kalbos, lūpos,
saldus gašlumas, rūbai ir „40 ištaisymų“ be vieno.
Visus šiuos ištaisymus (atributus) „paleistuvė moteris“ gavo iš „šventos moters“.
Tai paslaptis, kad „Cur“ – „vakarų (netyrumo) civilizacija“ yra pastatoma tik iš „Jeruzalės (šventumo) griuvėsių“...
Todėl visi „11 moters paleistuvės atributų“ yra identiški „šventos moters“ atributams (ištaisymams), nes iš ten yra paimti.


Išminčiai pasakė: „Cur“ yra klipot malchut, ir tai – „paleistuvė moteris“,
kuri statosi tik iš „Jeruzalės“, t. y. šventosios malchut, griuvėsių.
Taip pat ir atvirkščiai.
Ir šios dvi „malchut“ apibūdinamos tik jų ateitimi,
t. y. kas ateityje laukia žmogaus, susijungusio su viena iš jų.
Tai reiškia, kad žmogus, susijungęs su „šventa malchut“,
pastoviai pakopomis kyla „aukštyn“,
kaip parašyta: „Ateitis labai išaukštinta“ (Jobas 8).
Tačiau, jei žmogus pakliūva į „paleistuvės moters“ tinklus,
jo „Ateitis karti, kaip pelynas (karti žolė)“ (Mišlei 5),
taip pat: „Ateitis – mirties kelias“(Mišlei 14).
Kaip mums ir aiškina Zoharas.


Todėl gerai išaiškėja visų „griovimų“ priežastys,
kaip jau sakėme, kad „Cur“ yra pastatomas, tik iš „Jeruzalės“ griuvėsių.
Tai tiesiogiai galioja ir visumoje,
ir asmeniškai kiekvienam žmogui.
Kai žmogus palieka šventumą ir susijungia su „sitra achra“ (kita, blogio puse),
visa gausybė ir visos šventumo pakopos, kurios buvo pas žmogų,
nueina „sitros achros“ statybai.
Tai reiškia, kad ji yra statoma iš „šventumo“ nuolaužų.


Taip pat reikia žinoti, kad žmogus yra susijungęs arba su „šventumu“, arba su „sitra achra“.
Ir „nesiliečia“ vienas prie kito,
t.y. „šventumas“ prie „sitos achros“ nei per plauką.
Todėl, jei žmogus pasuka mintimis „sitros achros“ keliu,
dar prieš šį veiksmą, iš žmogaus dingsta „šventumas“.
Tai reiškia, kad „šventumo“ vietą iškart užima „sitra achra“,
ir pasiima visą gausybę, kuri buvo „šventumo“ pakopose.
Apie tai pasakė išminčiai:
„Kas yra kvailys? Tas, kas praranda tai, ką jam davė“.


Tačiau iškyla klausimas, parašyta:
„Žmogus nepadaro nuodėmės, bet tik, kai įeina į jį „kvailumo dvasia“ (Talmudas, Sota 3).
Ir kaip gali į žmogų įeiti „kvailumo dvasia“,
kai žmogus dar nėra nusižengęs ir susijungęs su „šventumu“?
Juk vienas neprisiartina prie kito nei per „plauką“?


Atsakymas.
Jei žmogus mintimis nukreipė širdį ir norus į nuodėmę,
dar prieš atliekant tai veiksmu,
jau iškart iš žmogaus dingsta „šventumas“,
ir žmogus praranda visas „šventumo“ pakopas.
Tai ir reiškia, kad į žmogų įeina sitros achros „kvailumo dvasia“,
ir tik po to jau žmogus nusideda veiksmu.
Tačiau kol dar į žmogų neįėjo „kvailumo dvasia“,
žmogus nusidėti veiksmu, negali.