• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הקדמה לספר פנים מאירות ומסבירות  

Įvadas į knygą „Veidas šviečia ir paaiškina“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                               2.

Tačiau turime surasti didelį paslėpimą, „uždėtą“ ant vidinės Toros.
Kaip pasakyta Talmudo traktate Chagiga, kad „neaiškinamos pasaulėdaros paslaptys net dviems,
o merkava („vežimo“, mistinės) paslaptys net vienam“.
Ir visos kabalos knygos yra uždarytos ir „užantspauduotos“ nuo plačių masių,
o suprasti jas gali tik „išrinktieji“, kuriuos kviečia Kūrėjas.

Iš tikro, jei žmogus „dvasines šaknis“ intuityviai supranta pats,
tada jis gauna iš mokytojo paaiškinimą:
„Iš burnos į burną“.
Tačiau labai keista, kodėl yra „slepiamos“ šios išminties žinios nuo plačių masių,
juk ši išmintis yra žmonių „gyvenimas ir dienų ilgumas“?
Iš pirmo žvilgsnio tai „kriminalinis nusikaltimas“.
Kaip parašyta Midraš Raba apie Achazą, kad jis vadinasi Achazas,
nes „uždarė“ (achaz) Mokymo namus ir Maldos namus,
tuo dar padidindamas savo nuodėmes.

Taip pat žinome iš gamtos dėsnio, kad žmogus turi „siaurą akį“ (nenoriai sutinka) duoti savo turtą ar pinigus kitiems.
Tačiau nėra žmogaus, turinčio „siaurą akį“ (nenoriai sutinkančio) kitiems duoti patarimus,
ar pamokyti išminties.
Ir atvirkščiai – „Daugiau nei veršis nori valgyti, karvė nori jį maitinti“...

Taip pat ankstesnėse kartose matome kabalos išminties paslėpimą,
kad netgi „išoriniai išminčiai“ (mokslininkai) slėpė savo žinias.
Kaip aprašytas Platono pasisakymas, ravo M. Butrilo įvade knygos „Sefer Jecira“ paaiškinime,
kur Platonas kalba savo mokiniams:
„Neperduokite išmintiems tam, kuris nežino jos vertės“.
Ir taip pat Aristotelis perspėjo:
„Neperduokite išminties tam, kuris nėra padorus, kad nepagrobtų jos.
Todėl, jei išminčius moko žmogų, kuris nėra vertas šių žinių,
šis žmogus „pagrobia“ išmintį ir „iškreipia“ ją,
t. y. panaudoja savanaudiškiems tikslams“.

Tačiau mes matome, kad mūsų kartos „išoriniai išminčiai“ (mokslininkai) jau taip nesielgia,
bet atvirkščiai, atveria plačiai „išminties vartus“ masėms, be jokių sąlygų ir apribojimų.
Todėl iš pirmo žvilgsnio yra didelis priekaištas kabalos išminčiams,
kurie ir dabar „uždarė“ išminties vartus mažam išrinktųjų skaičiui.
Ir tik po to kai kabalos išminčius pamato, kad mokinys yra tinkamas,
jam yra atveriamos kabalos paslaptys, o plačios masės yra paliktos:
„Apgraibomis apčiupinėti sieną“.