• ה' מלך, גאות לבש. לבש ה' עז התאזר. אף תכון תבל, בל תמוט. נכון כסאך מאז, מעולם אתה. תהלים צג' – א', ב Kūrėjas karaliauja, apsisiautęs didybe. Apsisiautęs Kūrėjas, stiprybe apsijuosęs. Palaiko visatą, kad nesvyruotų. Visada teisingas (Tavo) sostas, amžinas Tu. (Tehilim 93 – 1, 2)

הסולם, פרקי חיים של תלמידי רבי יהודה לייב הלוי אשלג והרב ברוך שלום הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) ir rabi Baruch Šalom aLevi Ašlago mokinių biografijos

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

Ravas Abrahamas Aškenazi – Baal aSulamo ir ravo Barucho mokinys

Ravas Abrahamas Aškenazi pasakojo apie savo ryšį su Baal aSulamu:

„Nuo tada, kai pradėjau mokytis pas Baal aSulamą, prisirišau prie jo visa širdimi ir siela.

Kasdien, antrą valandą nakties atskubėdavau pas jį į Mokymo namus ir sėdėdavau kartu su kitais mokiniais.

Čia iš šio Kūrėjo angelo gaudavau gyvo Kūrėjo Torą.

O jo visi pasiekimai buvo iš paties Ari sielos.

Buvau taip visa širdimi susijungęs su Baal aSulamu, kad pamiršau viską gyvenime.

Tarsi patekau visai į kitokį pasaulį, į pasaulį, kuriame yra tik Kūrėjo realybė, kur „nėra nieko kito, tik Jis“.

Į pasaulį, kuriame dega tik vienas troškimas – išpildyti Kūrėjo norą.

Manyje iki šios dienos, netgi ir praėjus daugeliui metų po Baal aSulamo mirties, yra gyvas jo vaizdas ir jo kalbos.

Reikia pasakyti, kad Baal aSulamo mokiniai, visi be išimties, buvo labai iškilūs ir daug pažengę Kūrėjo darbe, pasiekę labai aukštas dvasines pakopas.

Mūsų mokytojas nepriimdavo pas save į Mokymo namus „paprastų“, eilinių žmonių. Pas jį galėjo mokytis tik tie, kurie jau buvo „pažengę“ Kūrėjo darbe ir patys savarankiškai pasiekę tam tikras dvasines pakopas.

Ir nors gyvenau Tverijoje, negailėjau jokių jėgų ir pastoviai vykdavau pas Baal aSulamą, kad išgirsti iš jo lūpų Toros žodžius.

Praėjus tam tikram laikui, per kurį vis labiau ir labiau prisirišau prie savo mokytojo, gavau iš jo laišką, kurį jis man atsiuntė į Tveriją.

Šį savo laišką pradėjo žodžiais: „Amžina meile pamilau tave“.

Kai mirė pirma mano žmona, vedžiau antrą sykį.

Praėjus dviems mėnesiams po vedybų, išvykau į Bialystoką, kur gyveno ravas Abrahamas Veinbergas iš Slonim  – „Beit Abraham“.

Kai nuvykau pas jį, jis manim labai rūpinosi ir ir laikė pasisodinęs šalia savęs.

Pabuvau Bialystoke pusę metų, ir grįžau į Tveriją.

Šabatams vykdavau į Jeruzalę, ir ten melsdavausi ravo Joel Teitelbaumo iš Satmaro Mokymo namuose.

Kartą, kai atvykau į rabi Joel Teitelbaumo Mokymo namus, jis pasakė, jog jam skubiai reikia pinigų.

Pasakiau jam, kad galėsiu duoti jam tiek, kiek reikės.

Tada jis atsiduso ir pasakė, jog jam reikia keturių šimtų lirų (tuo metu tai buvo milžiniška suma).

Neklausiau, kam ravui reikalingi šie pinigai, neprašiau ir jokio palaiminimo už tai.

Galėjau parašyti palaiminimo pasiturinčiam gyvenimui ar „Dangaus baimei“, tačiau nenorėjau nieko gauti už tai, tiesiog daviau pinigus, kurių prašė, be jokio reikalavimo iš mano pusės.