kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • Ir pasiuntė (Balakas) pasiuntinius pas Bilamą ben Beorą į Petorą..., kad pašaukti jį, sakydamas: Štai tauta išėjo iš Egipto ir „uždengė“ visą žemės paviršių, ir ji įsikūrė priešais mane. Ir dabar, ateik, prakeik man šią tautą, nes ji stipresnė už mane, gal tada aš pajėgsiu sumušti ją ir išvarysiu iš žemės, nes aš žinau, ką tu palaimini, tas būna palaimintas, o ką prakeiti, tas būna prakeiktas. (Bemidbar 22 – 5, 6)

הסולם, פרקי חיים של תלמידי רבי יהודה לייב הלוי אשלג והרב ברוך שלום הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) ir rabi Baruch Šalom aLevi Ašlago mokinių biografijos

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

 
 
 

Uždaryti užduotį




Ravas Abrahamas Aškenazi – Baal aSulamo ir ravo Barucho mokinys (2)


Pasiaukojimo ir atsidavimo pavyzdys


Visą tą laiką, kuomet pradėjau mokytis pas Baal aSulamą, buvau be galo prie jo prisirišęs.

Važinėjau iš Tverijos, kad galėčiau pabūti šalia jo, pabūti jo šventumo šešėlyje.

Nežiūrint į tai (nors) kelionės buvo be galo sunkios ir varginančios, kai tekdavo keliauti ilgas valandas per karštį ir per šaltį, tačiau aš nejausdavau nuovargio ir nei kiek nedvejodamas vykdavau pas savo mylimą mokytoją.


Kartą visai neturėjau pinigų, bet labai norėjau nuvažiuoti pas Baal aSulamą.

Išėjau iš Tverijos, susistabdžiau didelį sunkvežimį, kuris vežė vatą.

Vatos pakuotės buvo sukrautos į aukštą krūvą.

O aš sėdėjau ant tos krūvos. Staigiuose posūkiuose pakuotės imdavo siūbuoti į šonus ir aš kartu su jomis.

Kiekviename posūkyje įsitverdavau iš visų jėgų, kad neiškrisčiau.

Vos nenumiriau iš baimės.

Kai pagaliau patekau pas savo mokytoją, šis paklausė:

„Ko tu toks išbalęs?“

Papasakojau jam viską, kas man nutiko bekeliaujant.

Baal aSulamas išklausė ir pasakė:

„Kūrėjas davė tau suprasti, kas yra tikras atsidavimas.

Ir iš čia tu turi imti pavyzdį Kūrėjo darbe – žmogus turi atiduoti visą save dėl Kūrėjo.


Paskui grįžau į Tveriją.

Ten lankiau rabi Meir Baal a Nes ješivą.

Ir kai kitą dieną po grįžimo iš savo mokytojo Baal aSulamo, ėjau keliu link rabi Meiro ješivos.

Staiga ant kelio, iš šalikelės krūmų, išdygo milžiniška gyvatė ir sustojo tiesiai prieš mane.

Žinojau - jei ji man įkas, tada man galas.

Tada prisiminiau savo mokytojo žodžius, kad tai Kūrėjas nori duoti man pamoką apie tikrą atsidavimą.

Todėl užmerkiau akis ir pagalvojau:

„Taip turime bijoti Kūrėjo“.

Kai atsimerkiau, gyvatė dingo iš kur atsiradusi.