Kartkartėmis iš savo draugų, Baal aSulamo
mokinių, sulaukdavau prašymo padėti finansiškai.
Pagrinde tai
buvo prašymai paremti knygos Zohar su komentaru aSulam spausdinimą.
Pinigų poreikis buvo didelis, tuo tarpu daugumas gyveno labai vargingai.
Kartą rabi Jehuda Brandvainas parašė man
laišką, kuriame prašė skubiai paremti finansiškai.
Nuėjau į
banką, kad išsiaiškinčiau savo finansinę padėtį.
Banke
sužinojau, jog sąskaitoje turiu šešiolika lirų, tad nusiunčiau
čekį būtent šiai sumai.
Kai nuvykau pas savo mokytoją Baal aSulamą į Tel Avivą, jis manęs paklausė:
„Kodėl skyrei būtent šešiolika
lirų?“
Atsakiau jam:
„Pasakysiu tiesą, mokytojau, tai buvo
suma, kurią turėjau savo banko sąksaitoje.
Tačiau tada pagalvojau:
Galbūt verta pasistengti ir pridėti prie šios sumos dar vieną
lirą, kad gautųsi skaičius טו״ב
(skaičiaus טו״ב
skaitinė reikšmė yra septyniolika, o pats žodis טו״ב
reiškia „gerumas“).
O gal dar geriau pridėti dvi liras,
kad gautųsi ח״י
(skaičiaus ח״י
skaitinė reikšmė yra aštuoniolika, o pats žodis
ח״י
reiškia „gyvas, gyvenimas“).
Tačiau vis tik gerai
pagalvojęs, nusprendžiau, kad nėra ko man čia sukti galvą, nes
juk viskas, ko man reikia, tai tik padaryti malonumą savo
mokytojui ir nieko daugiau“.
Kai išgirdo šiuos mano žodžius,
Baal aSulamas staiga pašoko iš savo vietos ir sušuko:
„Būk
tyras prieš savo Kūrėją“.
Ir ėmė vaikščioti po kambarį
pirmyn ir atgal, visas tarsi degdamas bei daugybę kartų kartodamas:
„Būk tyras prieš savo Kūrėją“.
Jo veidas keitė spalvas: iš
raudonos į baltą, iš baltos – vėl į raudoną.
Prieš save mačiau gyvą Kūrėjo angelą, didžią sielą, kokios nebuvo nuo tos dienos, kai Kūrėjas sukūrė dangų ir žemę.