kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • 17 tamuzo pasninko laikas: pradžia ketvirtadienį, liepos 9 d. 01 val. 23 min., pabaiga ketvirtadienį, liepos 9 d. 22 val. 47 min.
  • ויקרא אדני ה' צבאות ביום ההוא לבכי ולמספוד ולקרחה ולחגור שק: ישיה כב' יב Ir pašaukė Kūrėjas šią dieną verksmui, gedėjimui, galvos skutimui ir apsvilkimui maišu (Ješaja 22 – 12)

הסולם, פרקי חיים של תלמידי רבי יהודה לייב הלוי אשלג והרב ברוך שלום הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) ir rabi Baruch Šalom aLevi Ašlago mokinių biografijos

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

 
 
 

Uždaryti užduotį

 



Ravas Abrahamas Aškenazi – Baal aSulamo ir ravo Barucho mokinys (4)



Mano mokytojas Baal aSulamas kentė nuo artrito.

Jam buvo paskirtas gydymas kiaušinių baltymais.

Tačiau tuo metu buvo labai sunkus metas, „sausasis periodas“, ir kiaušinių gauti buvo praktiškai neįmanoma, nebent su kuponais ir tai tik labai mažą kiekį.

Ir jei valdžia pagaudavo žmogų, kuris su savimi turėjo didesnį kiekį kiaušinių, nei leistina norma, jis sulaukdavo labai griežtos bausmės.

Tačiau aš žinojau, jog didžiausio kartos išminčiaus sveikata priklauso nuo kiaušinio baltymo, todėl sumąsčiau, kaip išspręsti šią situaciją.

Už didžiulius pinigus gavau kiaušinių ir paprašiau savo žmonos pagaminti pyragą, kuris būtų vien tik iš kiaušinių.

Tokiu būdu apsaugojau save – jei mane sugaus, nekonfiskuos to, ką nešuosi ir nenubaus.

Kai mano žmona paruošė pyragą, nunešiau jį savo mokytojui ir taip prisidėjau prie jo sveikimo.


Kaip jau ne kartą buvo minėta, Zoharo spausdinimui labai trūko lėšų: popierius ir spausdinimas kainavo labai brangiai, o pinigų nei vienas neturėjome.

Visi mokiniai be išimties stengėmės iš paskutiniųjų. Aš tame tarpe.

Knygos Zohar spausdinimas artėjo į pabaigą, ir reikėjo paskutinių investicijų, kad būtų galima atspausdinti likusias Zoharo dalis.

Tada padariau viską, ką galėjau ir gavau didelę sumą, už kurią būtų galima nupirkti butą.

Kai viskas buvo atspausdinta, Baal aSulamas ta proga Meirone surengė padėkos šventę.

Mokinių širdys buvo užlietos džiaugsmo.

Tame tarpe ir mano – nežinojau, kaip išreikšti didžiulį džiaugsmą, tad pasiėmiau visus dvidešimt vieną knygos Zohar tomą, užsidėjau juos ant galvos ir šokau su jais iki nukritimo.


Paskutinio Jom Kipuro išvakarėse, nuvykau pas savo mokytoją, norėdamas šventą dieną praleisti šalia jo.

Kai atvykau, padaviau Baal aSulamo žmonai penkias liras „Kaparot“ priedermei atlikti.

Užėjau pas Baal aSulamą.

Jis gulėjo lovoje labai silpnas.

Pasakiau jam:

„Mokytojau, su Kūrėjo pagalba, ateinančias metais bus dar daug „tišų“ (mokytojo rengiamų šventinių vaišių)“.

Kaip jam įprasta, su visišku aiškumu ir užtikrintumu, atsakė man:

„Daugiau neberengsiu „tišų“...

Rytojaus dieną, per patį Jom Kipurą Baal aSulamas mirė“.