• אם אין אני לי, מי לי? וכשאני לעצמי, מה אני? ואם לא עכשיו, אימתי? מסכת אבות א' – יד'. בעה''ס, אגרות קודש Jei ne aš už save, tai kas už mane? Tačiau, jei aš pats už save, tai kas aš? Ir jei ne dabar, tai kada? (Avot 1 – 14)

שלבי הסולם סביבה כגורם 

Šlavei aSulam Aplinkos svarba

ravas Baruchas Ašlagas

                                                       (Ištraukos)

Paprastai žmogus daugeliu atvejų randasi tarp žmonių,

kurie neina Tiesos (Toros) keliu.
Todėl šių žmonių mintys yra priešingos žmonių, einančių Tiesos keliu, minčių.
Ir kadangi žmonių mintys „susimaišo“,

todėl neigiančių dvasinį kelią mintys „įeina“ į žmonių, norinčių eiti Tiesos keliu, mintis.
Todėl nėra kito patarimo, tik išsirinkti tinkamą aplinką (knygas,mokytoją,draugus).

Tai reiškia, kad neturi būti jokių diskusijų ir  ginčų dvasiniais klausimais.
Viskas turi apsiriboti tik „kasdieniniais“, materialiais klausimais,

tada mintys „nesusimaišys“ dvasiniame lygyje.

Ir jeigu žmogus randasi tarp religinių žmonių (neinančių Toros keliu) ir pradeda ginčytis ir įrodinėti savo tiesas,

„svetimos mintys“ įeina į galvą, ir žmogus jau negali atskirti Tiesos ir priima kitų kaip savo mintis.

Kas liečia dvasinį darbą ir dvasines mintis, žmogus turi atsiriboti nuo pašalinių.
Iš tikro Tiesos kelias reikalauja mintyse niekada nesutikti su aplinkine nuomone.
Taip yra  todėl, kad pasaulis eina žinojimo ir egoizmo principu,

o Toros kelias – tikėjimas ir sąlygojimas (malonią dvasią Kūrėjui).

Šventasis Zoharas rašo:
„Jei žmogus gyvena mieste, kur gyvena netinkami žmonė, trukdantys jam laikytis Toros, žmogus tada turi pakeisti aplinką,

„išrauti“ save iš ten,

ir „pasodinti“ į gerų žmonių, besilaikančių Toros ir priedermių vietą“.

Tora vadina žmogų עץ – ec, „medžiu“, o Toros priedermės panašios į „medžio vaisius“.
Parašyta Toroje (Dvarim 20 – 20):
„Jei sužinosi, kad šie vaisiai nevalgomi, sunaikink ir iškirsk juos“.

„Sunaikink“ – šiame pasaulyje,

„iškirsk“ – iš pasaulio, kuris ateis.“