kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ועתה לענין ג' המדות הנשארות, שהן: חסד, צדק, ושלום. שלכאורה, לא נבראו מתחילתם. בעה''ס, השלו בעולם Kitos, šalutinės savybės: gerumas, teisingumas ir taika atsirado pasaulyje tik „sustiprinti“ labai „silpną“ tiesos savybę. (Baal Sulamas „Taika Pasaulyje“)

יהדות הלכה למעשה 

Praktinė Halacha (Įstatymai)

I.M.Lav

 
 
 

Uždaryti užduotį



Eliulio mėnuo


 „Slichot“


Sefardų judėjai pradeda skaityti „slichot“ per elulo roš-chodeš, o aškenazių – baigiantis paskutiniam Šabatui prieš Roš-Ašana (jei jis eina ne mažiau kaip trys dienos prieš Roš-Ašana): vidurnaktį, pasibaigus Šabatui renkamasi sinagogoje, kad paskaityti „slichot“.

Žodis slichot סליחות reiškia „atleidimo prašymus“.

Pagrindinė šių maldų dalis – 13 Kūrėjo gailestingumo savybių vardijimas, atsakant fraze: „Kūrėjas, Karalius, sėdintis gailestingumo soste...“ arba „Tu – kantrus Kūrėjas...“. 

Senovėje „slichot“ buvo sudaryta tik iš Tanacho citatų, einančių prieš nuodėmių išpažinimą.

Pati „slichot“ esmė labai gerai išreiškiama pranašo Jeremijos žodžiais: „Kelkis, kelkis naktimis – kiekvienos sargybos pradžioje, kaip vandenį išliek savo širdį prieš Kūrėją“.

Visi „slichot“ sudaryti pagal vieną principą – tik himnai ir maldos kiekvieną dieną skirtingi.

Parašyti jie didžių Toros išminčių, pradedant dar nuo gaonų laikų: žinomi „slichot“ sudaryti Josi bar Josi, Sadje-Gaono, rabi Geršomo, Raši, Rambamo, rabi Binjamino bar Zeracho... 

Laikas, kai skaitomi „slichot“ – nuo vidurnakčio iki aušros.

Yra dienos, kai „slichot“ priimta skaityti būtent naktį – kaip buvo pasakyta: pirmą naktį ir Roš-Ašana išvakarių naktį („Atsimink, sąjunga...“).

Likusiomis dienomis „slichot“ skaito prieš pat auštant: maldai Šacharit tomis dienomis ateinama šiek tiek anksčiau, nei įprasta ir prieš apsigaubiant „talitu“ ir užsidedant „cicitą“, skaito „slichot“.

„Slichot“ skaitymas prasideda vienodai“: „Ašrei“, „Chaci-kadiš“ ir malda, prasidedanti žodžiais: „Įsiklausantis į maldą, pas Tave ateis visi, kas gyvas“.

Ši malda sudaryta iš Tanacho ištraukų rinkinio ir užsibaigia gerai žinomais žodžiais: „Siela - tavo, o kūnas – Tavo kūrinys, pasigailėk to, ties kuo triūsei! Ir siela – Tavo, ir kūnas – Tavo, tad dėl Tavo vardo Kūrėjau, veik!“.

Po kiekvieno padainavimo yra išvardinamos 13 Kūrėjo gailestingumo savybių: „Kūrėjas – Kūrėjas galingas, maloningas ir gailestingas, kantrus...“.

Baigiamoji „slichot“ dalis taip pat kiekvieną dieną tokia pati ir ji baigiasi „Pilnu kadišu“, kurį sako chazanas. 

Savo turiniu, dainavimu „slichot“ perkelia mus į ateinančių „Teismo dienų“ atmosferą.

 

 Davido psalmė: „Kūrėjas – mano šviesa ir mano išgelbėjimas“ 


Pradedant nuo elulo jaunaties iki Sukot šventės pabaigos, priimta prie maldų „Šacharit“ ir „Mincha“ (o kai kuriose bendruomenėse ir prie „Maariv“) pridėti 27-ją Tehilim psalmę, kurios turinys puikiai atitinka viso tišrei mėnesio ir ypač „Teismo dienų“ nuotaiką: „Kūrėjas – mano šviesa“ – šie žodžiai skirti Roš-Ašana, kai tikimės, kad Kūrėjas atkreips į mus Savo šviesų veidą ir „mano išgelbėjimas“ – užuomina į Jom-Kipur, dieną, kai dedame visas viltis į Kūrėjo pagalbą.

Tęsinys kalba pats už save: „Ko man bijoti? Kūrėjas – mano gyvenimo atrama. Ko man baimintis?.. Juk Kūrėjas duos man priedangą Savo palapinėje nelaimės dieną, suteiks man prieglobstį Savo palapinės pastogėje, į neprieinamą uolą užkels Jis mane...“.

Suprantama, kad tai užuomina į Sukot šventę. 

Dar vienas paprotys, priimtas šiuo laiku – kiekvieną dieną, pradedant nuo elulo jaunaties ir iki dienos prieš Roš-Ašana išvakares, po maldos „Šacharit“ pūsti „šofarą“.

Tą dieną, 29-ją elulo, „šofaro“ nepučia – kad sukurti ribą tarp „šofaro“ pūtimo elulo mėnesį ir tarp „šofaro“ pūtimo per Roš-Ašana, tarp papročio ir tarp Toros priedermės vykdymo. 

„Šofaro“ garsai skirti pažadinti abejingas ciniškas širdis, priversti tautą krūptelėti „Teismo dienų“ prieangyje.

Taip pasakė pranašas Amos: „Argi „šofaras“ pasigirs mieste ir tauta neišsigąs?“