• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

שלבי הסולם מדרש רבה רות 

Šlavei haSulam Kūrėjo valdymas slaptas ir atviras

ravas Baruchas Ašlagas

                                                           (Ištraukos)

                                                                  1.

Midraš Raba Rut klausia, parašyta:
„Neatstums Kūrėjas savo tautos, ir nepaliks savo palikimo“.
Taip pat parašyta:
„Neatstums Kūrėjas savo tautos dėl savo didžio Vardo“.
Pasakė rabi Šmuel bar Nachmani:
„Kartais Kūrėjas tai daro (neatstumia savo tautos) dėl to,
kad tai Jo palikimas, o kartais dėl savo didžio Vardo“.
Pasakė rabi Aibi:
„Kai Izraelis yra vertas neatstumia „dėl savo palikimo“,
kai ne vertas – „dėl savo didžio Vardo“.
Pasakė mokytojai (רבנן):
„Izraelio žemėje – „dėl savo palikimo“,
ne Izraelio žemėje – „dėl didžio Vardo“,
kaip parašyta: „Dėl Savęs, dėl Savęs padarysiu tai“.

Mums reikia suprasti Kūrėjo valdymą ir tikėti,
kad Jis valdo pasaulį savybe „geras ir darantis gėrį“,
nes pasaulio sukūrimo tikslas – padaryti gėrį kūrinijai.
Ir net, kai mes jaučiame kančias, kurias siunčia mums Kūrėjas (Apvaizda),
visada turime tikėti, kad bausmės, kurias gauname, kai nevykdome Jo valios,
tai ne Kūrėjo kerštas mums, bet tik ištaisymas.
Kai žmogus nesilaiko Toros, jis patiria kančias,
nes Tora buvo duota žmogaus labui,
t.y. tam, kad susikurti indus (norus) gėriui ir malonumui gauti.
Ir todėl, kai žmogus nesilaiko Toros, Kūrėjas siunčia jam kančias,
kaip aiškina Baal Sulamas (pagal Baal Šem Tovą):
Nuodėmė yra bausmė, o bausmė – ištaisymas.

Rambanas apie Kūrėjo vienybę sako:
Jis –Vienas (אחד),
Vieningas (יחיד),
ir Ypatingas (מיוחד).

Kai Kūrėjas apsijungia veikti viena jėga,
tada Jis yra vadinamas „Ypatingas“ (מיוחד).

Kai Jis pasidalina veikti daugeliu jėgų vieningam tikslui,
kiekvienoje dalyje Kūrėjas yra vadinamas „Vieningas“ (יחיד).

Kai Jis yra suprantamas, kaip visa vieninga realybė, tada Kūrjas yra vadinamas „Vienas“ (אחד ).

Tai reiškia, kad Kūrėjas apsijungia veikti viena jėga,
kad padarytų gerumą, ir Jo veiksmuose nėra kito tikslo.
Todėl, kai Kūrėjas veikia skirtingais veiksmais,
ir atrodo sąlygojantis gėrį ir blogį,
tada Jis vadinasi Vieningas (יחיד),
nes visuose veiksmuose siekia vieno tikslo – padaryti gėrį.
Iš tikro Jo visi veiksmai vieningi ir Jis skirtingais veiksmais nekeičia savo tikslo.
Tai reiškia, kad Kūrėjas yra absoliučioje vienovėje,
todėl Jis yra vadinamas Vienas (אחד),
nes rodo apie Jo esmę.