• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

יהדות הלכה למעשה 

Praktinė Halacha (Įstatymai)

I. M. Lav

Jom Kipuras

„Kol nidrej“

Prieš pradedant šią maldą, atveriamas „aron kodeš“ ir pakviečiami du gerbiami bendruomenės nariai.

Jiems suteikiama garbė paimti į rankas po Toros ritinį ir atsistoti chazanui iš kairės ir iš dešinės.

Priešais atvertą „aron kodeš“ visa bendruomenė stovint triskart pakartoja eilutę: „Šviesa paskleista teisuoliams ir tiesiems – džiaugsmas “.

Chazanas skelbia: „Dalyvaujant Dangaus tribunolui ir Žemės tribunolui, Kūrėjo ir bendruomenės leidimu duodama teisė melstis kartu su nusidėjėliais“.

Po to sinagogoje skamba tyli, švelni maldos „Kol nidrei“ melodija.

Ši malda kalba apie tai, kad jei kas nors išreikš žodžiu ar savo darbais padarys ką nors, kas nesuderinama su judaizmo pasaulėžiūra, visi turi žinoti, kad tai neatitinka jo tikrųjų paskatų, kad tai padaryta tik dėl spaudimo iš išorės – visuomeninio ar kokio kito.

Tačiau žmogaus siela pilnai atsidavusi Kūrėjui ir Jo Torai – kad jis prieš savo valią turi veidmainiauti spaudžiamas aplinkybių...

Malda „Kol nidrei“ ir tikriausiai jos puiki melodija, atsirado inkvizicijos epochoje Ispanijoje.

Tais laikais buvo judėjų, kurie vedini inkvizicijos baimės perėjo į krikščionybę.

Jie neišlaikė išbandymo, nežengė ant laužo – savo tikėjimo aukuro, tačiau vis dėlto išsaugojo pakankamai vyriškumo, kad kartą metuose, per Jom-Kipur, susirinkti rūsiuose ir kitose nuošaliose vietose ir ten iškilmingai-gedulingais maldos garsais išreikšti išsilaisvinimą iš įžadų, primestų jiems dėl aplinkybių: „visus metus negalime vykdyti 613 Toros priedermių ir esame priversti išoriškai elgtis kaip krikščionys – vienok žinokite visi: mes iš anksto atsižadame visų žodžių ir poelgių, prieštaraujančių judėjų tikėjimui, į kuriuos pastūmės mus aplinkybės visų metų bėgyje – nuo šio Jom-Kipuro iki sekančio. Mes buvome ir liekame judėjais!“

Ši jaudinanti, jausminga malda kartojama ir dabar.

Taip pat, kaip išsilaisvinant nuo įžadų, „beit-din“ triskart kartoja: „tu išlaisvintas, tu išlaisvintas, tu išlaisvintas“, chazanas ir visa bendruomenė tris kartus kartoja maldą „Kol nidrei“: iš pradžių tyliai, beveik pašnibždomis, po to garsiau, ir galiausiai pilnu balsu: „Įžadai – ne įžadai, draudimai – ne draudimai, priesaikos – ne priesaikos“.

Ir vėl triskart, kaip išsilaisvinant iš įžadų, bendruomenė paskelbia: „ir bus atleista visai Izraelio sūnų bendruomenei ir prozelitams, gyvenantiems tarp jų – nes visa tauta nežinojo, ką daro!“

Po to seka citata iš Toros: „Ir pasakė Kūrėjas: atleidau Aš pagal tavo prašymą!“ – taip pat tris kartus.

Galiausiai šios dienos šventumas atsispindi palaiminime  „Šeechejanu“. Moterys, kurios jau pasakė jį uždegdamos žvakes, nekartoja jo sinagogoje.

Vyrai turi jį ištarti pašnibždomis pirmiau chazano, kad suspėtų atsakyti „amen“ jam, sakant tą patį palaiminimą garsiai (todėl, kad atsakyti „amen“ pačiam sau negalima).

Toros ritiniai sugrąžinami į vietą ir pradedamas Jom-Kipuro „Maariv“.

„Maariv“

Šioje maldoje yra du pakeitimai, kurie skiria ją nuo kasdienio „Maarivo“. Pirmasis: po eilutės „Šma Israel“ atsakymas į ją:

„Palaimintas šlovingas Jo karalystės vardas per amžių amžius“ sakomas visu balsu, o ne pašnibždomis, kaip paprastai. Kodėl? Esmė tame, kad šis atsakymas – dalis maldos, tariamos angelų, ir, sakydami ją, tarsi įsibrauname į jų sritį. Todėl sakome ją pašnibždomis – kad tai nebūtų per daug pastebima.

Tačiau per Jom-Kipur  išsivaduojama iš materialumo gniaužtų: nevalgoma, negeriama, kūnas nemaloninamas maudymusi ir tepimusi kremais, atsiskiriama nuo savo antrų pusių ir visą dieną atsiduodama maldai. Visa tai pakelia iki angelų lygio, tad tai  akivaizdžiai pademonstruojama, garsiai pasakant „Palaimintas šlovingas Jo karalystės vardas per amžių amžius“. 

Antras pakeitimas: prieš maldą „Amida“ pasakoma: „Nes šią dieną būsite jūs išpirkti, būsite jūs apvalyti nuo visų jūsų nuodėmių prieš Kūrėją – jūs apsivalysite!“

Chazanas sako „Chaci-kadiš“, ir atsistojama maldai „Amida“, sudarytai iš septynių palaiminimų – kaip per Šabatus ir šventes.

Centrinis palaiminimas – „Karaliau šventas“ – toks pats, kaip ir per Roš-Ašana.

Po „Amidos“ sakoma malda „Vidui“, nuodėmių išpažinimas, kurios didžiąją dalį sudaro padarytų nuodėmių išvardinimas abėcėline tvarka; kai paminint kiekvieną iš jų, kumščiu mušamasi į krūtinę.

Tuo pačiu tarsi priekaištaujama savo širdžiai: tu neatsilaikei prieš pagundas ir tapai šios nuodėmės įvykdymo priežastimi!.. 

Per „Maarivą“ chazanas nekartoja „Amida“, bet vietoj to skaitoma visa eilė himnų, maldų ir giesmių, o taip pat „slichot“, kaip ir prieš Roš-Ašana bei Dešimties atgailos dienų periodu.

Dar garsiai išpažįstamos nuodėmės ir atidaromas „aron kodeš“ dėl „Avinu, malkeinu“ ir 24-to Tehilim skyriaus: „Davido giesmė: Kūrėjui priklauso žemė...“ Po „pilno kadišo“, kurį sako chazanas, skaitomi „Aleinu“ ir „Kadiš jatom“.

Daugelyje bendruomenių prie „Maarivo“ prideda „Vienybės giesmę“ ir „Šlovės giesmę“, kurios išspausdintos daugelyje „machzorų“.

O po to palinkima vienas kitam gero galutinio dangaus sprendimo patvirtinimo (gmar chatima tova!) ir išsivaikštoma po namus, stengiantis neatitrūkti nuo šios šventos dienos nuotaikos. 

Prieš ateinant Jom-Kipurui, be žvakių, kurios uždegamos per Šabatą ir šventes, priimta namuose ir sinagogoje uždegti dar ypatingą žvakę, ner nešama, kuri dega ištisą parą.

Jos šviesa turi priminti šeimos nariams, gulantiems miegoti, apie tai, kad ši naktis – Jom-Kipuro naktis.