kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • אמנם הדרך הראשונה (דרך תשובה להשגת הקדושה) היו דורכים בה אף בדורות הראשונים. רח''ו שערי קדושה Tačiau pats patikimiausias (šventumo pasiekimui) yra „atgailos“ kelias, kuriuo ėjo visų kartų didieji šventuoliai. (rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

יהדות הלכה למעשה 

Praktinė Halacha (Įstatymai)

I.M.Lav

 
 
 

Uždaryti užduotį



Sukot šventė


Kodėl reikia sėdėti palapinėje?


Iš visos priedermių ir papročių gausybės, sėdėjimas palapinėje (סוכה „suk‘oje“) yra išskiriamas labiausiai – taip, kad net visa šventė yra vadinama „Sukot“ („palapinės“).


Kas gi tai per priedermė ir kokia jos prasmė?

Į šį klausimą Tora atsako knygoje Vaikra (23 skyrius): „Septynias dienas gyvenkite palapinėse, kiekvienas vietinis gyventojas Izraelyje turi gyventi palapinėje – kad žinotumėte visose jūsų kartose, kad palapinėse apgyvendinau Aš Izraelio sūnus, išvesdamas juos iš Egipto“.  

Kokios buvo tos palapinės, kuriose gyveno Izraelio sūnūs, išėję iš Egipto?

Išminčių nuomone, kalba eina apie palapines tikra ta žodžio prasme: apie laikinus statinius, kuriuose paprastai gyvena klajokliai dykumoje.

Bet yra ir kitas požiūris, kuris sako, kad žodį „palapinė“ reikia suprasti perkeltine prasme – čia turimi omeny taip vadinami „šlovės debesys“ – stebuklingi debesys, kuriais Kūrėjas iš visų pusių supo Izraelio tautą visus keturiasdešimt metų, kai jie buvo dykumoje.

Yra išminčių, kurie bando sutaikyti šiuos du požiūrius: jie sako, kad iš karto po išėjimo iš Egipto judėjai iš tiesų gyveno palapinėse, o po to Kūrėjas apsupo juos „šlovės debesimis“.

Ši priedermė skirta priminti apie išėjimą iš Egipto, taip pat apie tą pasitikėjimą, kuris buvo parodytas išeinant į dykumą: visiškas pasitikėjimas Kūrėju, pažadėjusiu atvesti į pažadėtą žemę, atiduoti ją ir užtikrinti ten laimingą ir gerą gyvenimą.

Tačiau, jei ši priedermė skirta priminti apie išėjimą iš Egipto, argi ne geriau būtų ją atlikti nisano mėnesį, kai iš tikrųjų ir įvyko šis išėjimas?

Išminčiai atsako: jei būtų taip daroma, tai apsigyvenime palapinėse nebūtų nieko neįprasto: juk nisano mėnesį, pavasarį, kai šilta, daug kas taip ir daro, ir nebūtų pastebima tai, kad tai daroma siekiant įamžinti tam tikrą istorinį įvykį.

Tačiau rudenį, atėjus šalčiams, žmonės paprastai palieka vasaros būstus ir grįžta į savo šiltus, tvirtus namus – tad šiuo atveju yra elgiamasi atvirkščiai, kai išeinama iš namų ir septynias dienas gyvenama palapinėse, todėl taip yra matyti, kad šitokiuose veiksmuose yra kažkokia ypatinga prasmė. 

Sukot šventė švenčiama gausos ir materialios gerovės rezultatų susumavimo metu („derlių tavo aruodo ir tavo girnų“).

Natūralu, kad tuo laiku žemdirbio širdis prisipildo pasididžiavimu savais pasiekimais.

Bet yra pavojus, kad šis jausmas atves jį prie minties, kad tai „mano ranka, mano rankos tvirtumas suteikė man visą šią gausą“.

Tad tam, kad pabrėžti tai, jog materialios gėrybės yra laikinos ir jų siekimas negali būti visas žmogaus tikslas, Tora sako žmogui, su pasimėgavimu žvelgiančiam į viską, ką jis užgyveno: būtent dabar išeik iš savo namų – iš savo šiltos, patikimos ir patogios tvirtovės ir pakeisk ją į laikiną pastogę, atvirą visiems vėjams ir oro sąlygų pokyčiams.

Žinok, kad visas mūsų gyvenimas šiame pasaulyje – tai gyvenimas palapinėje, uždengtoje lapais, kurie šiandien žali, o rytoj – nuvytę.

Vienintelė tavo vertybė – tai Kūrėjo priedermių vykdymas ir tavo dvasinis turtėjimas.