kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • Šabat Šalom!
  • !שבת שלום
  • Ir išsiuntė Jakovas prieš save pasiuntinius pas savo brolį Ezavą į Seiro žemę, Edomo laukus. Ir įsakė jiems sakydamas, šitaip kalbėkite mano ponui Ezavui, taip sako tavo tarnas Jakovas: Su Lavanu gyvenau nuo seniau iki dabar. (Berešit 32 – 4, 5)

יהדות הלכה למעשה 

Praktinė Halacha (Įstatymai)

I.M.Lav

 
 
 

Uždaryti užduotį



Sukot šventė


Kokia turi būti palapinė?


Tam, kad palapinė būtų tinkama, t.y. atitiktų Toros pateiktus reikalavimus, reikia išpildyti tam tikras sąlygas. 

Palapinė neturi būti po jokiu pastatu, po jokiu stogu – ji turi būti po atviru dangumi.

Pirmiausiai yra statomos sienos, kraštutiniu atveju užtenka, kad tikrų sienų būtų dvi, o trečia būtų simbolinė – iš lentos, kuri turi būti ne siauresnė nei 10 cm (tefach).

Palapinės ilgis ir plotis – ne mažiau 70 cm (7 tefach), o jos aukštis nuo žemės iki סכך „schach“ (stogo iš šakų) – ne mažiau 80 cm ir ne daugiau 10 metrų.

„Schach“ turi būti iš augalų - bet būtinai iš nuskintų, nupjautų ar nukirstų. Negalima naudoti kaip „schach“ medžio ar krūmo, augančio žemėje, šakų.

Priimta kaip „schach“ naudoti demblius, bet jie turi būti padaryti specialiai tam ir jų negalima naudoti kitam tikslui. 

Reikia pasirūpinti, kad „schach“ būtų tankus, kad viduje šešėlio būtų daugiau, nei saulės.

Tai yra, kad vidurdienį, kai saulės spinduliai krenta beveik vertikaliai, šešėlio viduje būtų daugiau, nei saulės zuikučių.

Negalima daryti „schacho“ ir pernelyg tankaus: būtina, kad naktį pro tarpus matytųsi žvaigždės.

Reikia atsiminti taisyklę: jei palapinėje saulės daugiau nei šešėlio – ji netinkama, bet jei pro „schach“ nesimato žvaigždžių – ji tinkama. 

Priimta šį laikiną būstą pagal galimybes papuošti.

Toros žodžius: „Tai – mano Kūrėjas ir aš šlovinu Jį“ išminčiai paaiškino taip: šlovink Kūrėją, stengdamasis vykdyti Jo priedermes kuo gražiau.

Tai yra, pasistenk, kad tavo palapinė būtų graži, kad tavo „talitas“ būtų gražus ir t.t. 

Yra paprotys puošti palapinę tomis septyniomis derliaus rūšimis, kuriomis garsėja Izraelis, gražiais paveikslėliais, kuriuose užrašytos su Sukot švente susijusios citatos iš Tanacho ir išvardinti „ušpizin“ (apie juos bus kalbama toliau), užuolaidomis ir t.t.

Pagrindinė priedermės dalis – tai nakvoti palapinėje.

Tora liepia: „Palapinėse gyvenkite septynias dienas“.

O ryškiausias požymis to, kad žmogus čia gyvena yra tai, kad žmogus čia ir nakvoja. 

Čia reikia ir valgyti – negalima to daryti kitur visas septynias dienas.

Kiekvienos trapezos metu yra sakomas specialus palaiminimas: „Palaimintas Tu, Kūrėjau, Visatos valdove, pašventinęs mus Savo priedermėmis ir liepęs gyventi palapinėje!“.  

Moterys iš esmės yra atleistos nuo priedermės gyventi palapinėje, nes ši priedermė priklauso toms priedermėms, kurių vykdymas yra apibrėžtas konkrečiu laiku.

Taip pat ir vyras, kurio sveikatai gyvenimas palapinėje gali pakenkti, yra laisvas nuo šios priedermės.

Todėl, pavyzdžiui ligonis, kuriam pavojinga miegoti po atviru dangumi, neturi miegoti palapinėje.

Taip pat jei prasideda toks stiprus lietus, kad net gadina maistą, stovintį ant stalo, galima išeiti iš palapinės. 


„Ušpizin“


Septyni „ušpizin“ (svečiai) turi aplankyti palapinėje šventės metu tą, kuris laikosi Toros ir priedermių.

Tai Abrahamo, Icchako, Jakovo, Josefo, Moše, Arono ir Davido sielos, ir kiekvienas „ušpizinas“ iš eilės atstovauja juos visus.

Kiekvienas iš šių svečių, kiekvienas iš šių protėvių savo laiku paragavo klajonių skonio: Abrahamas išėjo iš Charano į Knaaną, iš ten – į Egiptą; Icchakas keliavo po filistiečių žemes; Jakovas bėgo į Charaną, o savo gyvenimo pabaigoje patraukė į Egiptą; Josefas buvo parduotas į Egiptą; Moše bėgo nuo faraono į Midjaną; o po to su Aronu 40 metų klajojo po dykumą; Davidas, persekiojamas Šaulio, nukeliavo į filistiečių žemes, pas Achišą, Gato karalių. 

Skaitant kvietimą „ušpizinams“ įeiti į palapinę – klajokliško gyvenimo simbolį, yra išreiškiama viltis, kad nebereikės daugiau klajoti, kad nebus daugiau tremčių. 

Kad nusipelnyti šių septynių svečių apsilankymo ir kad šventinis linksmumas taptų tikru linksmumu, reikia pakviesti realius svečius: reikėtų pagalvoti apie vienišus, benamius, vargšus, kurie neturi galimybės įvykdyti šios gyvenimo palapinėje priedermės ir pakviesti juos pas save, kaip pasakyta Toroje: „Ir linksminsiesi per tavo šventes ir tu, ir tavo sūnus, ir tavo dukra, ir tavo tarnas, ir tavo tarnaitė, ir levitas, ir geras, ir našlaitis, ir našlė, kurie tavo vartuose“.