kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • Ir išėjo Jakovas iš Beer Ševos, ir nuėjo į Charaną. Ir priėjo vietą, ir apsinakvojo ten, nes nusileido saulė, ir paėmė iš vietos akmenų, ir pasidėjo sau po galva, ir atsigulė toje vietoje. (Berešit 28 – 10, 11)
  • !שבת שלום
  • Šabat Šalom!

שלבי הסולם מועדים נעשה נס לשושנים 

Šlavei haSulam „Padarė stebuklą“

ravas Baruchas Ašlagas

 
 
 

Uždaryti užduotį





                                                         (Ištraukos)


                                                         3.


Iš tikro pas Kūrėją חס ושלום (chas ve šalom, neduok dieve), nėra jokio trūkumo,
kad Jam reiktų, jog apatiniai (žmonės) įvykdytų Jo reikalavimus, kuriuos Jis kelia.
Apie tai parašyta:
„Jei pasiteisinsi, ką tai duos tau“.
Tačiau visi reikalavimai, kuriuos Kūrėjas iškelia,
visi yra žmogaus naudai.
Tai galime suprasti iš pavyzdžio.
Turtingas draugas sako savo geram bičiuliui:
„Aš noriu duoti tau daug aukso ir sidabro,
tik turiu tau vieną sąlygą, kitaip negalėsiu tau nieko duoti“.
Tada neturtingas bičiulis klausia:
„Kas tai per sąlyga?“


Tada turtingas draugas atsako:
„Ateik pas mane su dideliais ir mažais maišais,
tada galėsiu juos pripildyti auksu ir sidabru.
Ir žinok, iš mano pusės nėra jokių apribojimų,
kiek norėsi, tiek galėsi paimti.
Visas aukso ir sidabro kiekis priklauso tik nuo tavęs.
Todėl, kiek galėsi atnešti man maišų,
tiek aš ir pripildysiu.
Tai ir yra mano sąlyga“.


Be jokios abejonės išeina, kad sąlyga,
kurios reikalauja draugas, yra tik gaunančio naudai.
Taip pat ir Kūrėjo darbe.
Iš tikro žmogus turi įvykdyti visus Kūrėjo reikalavimus,
nes viskas yra žmogaus naudai.


Tačiau iš tikro žmogus galvoja atvirkščiai,
t.y. žmogus mano,
kad Kūrėjui kažko reikia iš jo.
Tai yra todėl, kad žmogus sukurtas su noru gauti sau,
ir negali netgi suprasti, kad galima ką nors daryti be naudos sau.
Todėl, kai sakoma žmogui, kad Kūrėjas nori, kad žmogus dirbtų Jam,
kūnas supranta tai, tik kaip „Kūrėjo naudą“,
ir aišku, kad kūnas priešinasi šiam darbui.
Tai ir yra visas, norinčių įeiti į dvasingumą, „darbas“,
nes reikia dirbti prieš savo egoistinę prigimtį,
todėl tai ir vadinama „darbu“.


Iš to kas pasakyta aišku,
ko trūksta mums, norint įeiti į dvasingumą?

Ir tai tik, kad galėtumėme dirbti dėl „malonios dvasios Kūrėjui suteikimo“.
Todėl, mes turime tuo patikėti,
nors akivaizdžiai (kol kas) to dar nematome.
Tai reiškia, kad „kūnas“ mums rodo kitą, „iškreiptą“ tiesą.
Ir, jei mes stengsimės patikėti,
kad mūsų darbas „suteiti malonią dvasią Kūrėjui“ yra mūsų naudai,
mes galėsime pateikti Kūrėjui šiuos trūkstamus „maišus“(iš pavyzdžio).
Ir tada šiuos maišus, kuriuos mes paruošime,
Kūrėjas galės pripildyti gerumu ir malonumu.