kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • Ir išėjo Jakovas iš Beer Ševos, ir nuėjo į Charaną. Ir priėjo vietą, ir apsinakvojo ten, nes nusileido saulė, ir paėmė iš vietos akmenų, ir pasidėjo sau po galva, ir atsigulė toje vietoje. (Berešit 28 – 10, 11)
  • !שבת שלום
  • Šabat Šalom!

הקדמה לספר פנים מאירות ומסבירות כא 

Įvadas į knygą „Veidas šviečia ir paaiškina“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                                                     21.


Dabar galime gerai suprasti, kodėl nėra pateiktas Toroje atsakymas aukštutiniams angelams,
kaip matėme iš midrašo, kai Kūrėjas tarėsi dėl žmogaus sukūrimo (11 skyrius).
Juk dėl „dabartinio“, t.y. po Adamo nuodėmės, žmogaus sukūrimo nebūtų sutikę net „Chesed“ (Gerumo) ir „Cdaka“ (Teisingumo, Labdaros) angelai.
Tai reškia, kad dabar žmogus visai išėjo iš šių angelų įtakos ribų, ir pasidarė veikiamas „sitros achros“.
Todėl midrašas užbaigia:
„Kūrėjas paėmė Tiesą ir numetė ją ant žemės“,
o visi angelai iškart pasakė:
„Pakelk Tiesą nuo žemės“.
Tai reiškia, kad netgi Chesed ir Cdaka angelai pasigailėjo dėl savo ankstesnio sutikimo žmogaus sukūrimui, nes jei jie būtų sužinoję apie „Tiesos“ atstūmimą, nebūtų sutikę jokiu būdu.


Ir tai įvyko valgymo nuo „Pažinimo medžio“ metu,
kai „Tiesa“ buvo „atstumta“ nuo pasaulio valdymo,
nes „suklupo“ bei susilpnėjo analizės jėga,
buvusi įdiegta žmoguje dar nuo jo sukūrimo pradžios.
Iš tikro tada žmogaus vertinimo kriterijai būvo pagal analizę:
„Saldu – kartu“, kaip rašėme 16 skyriuje.
Tai reiškia, kad tada buvo visiškai aiški „kaip dieną“ 288 skirtingų šviesų analizė,
nes šios šviesos – malonumo kibirkštys buvo susijungusios su „šventumo“ sistema.
Kaip pasakyta:
„Gomurys, valgydamas pajus skonį“,
t.y. niekada neklystant, priartindamas viską kas saldu, ir atstumdamas viską, kas kartu.


Tačiau po pirmo kąsnio nuo „Pažinimo medžio“,
kai prie žmonių „prilipo“ didelis egoistinis noras gauti sau,
tada jų kūnai pasidarė konfrontacijoje su „šventumu“.
Ir jau tada realybės egzistavimo valdymas,
t.y. 288 šviesos kibirkštys perėjo į „sitrą achrą“.
Iš tikro 288 kibirkštys, kurios jau buvo išanalizuotos,
vėl buvo „sitros achros“ supainiotos.
Ir tada realybėje gimė nauja analizės forma,
t.y. „pradžioje – saldu, o pabaigoje – kartu“.
Taip „sitros achros“ dėka pasikeitė 288 kibirkščių forma,
nes dabar malonumo „šviesa“ atneša „atskyrimą“ ir „nuodų lašą“.


Ir tai „melo“, kuris yra visų sugriovimų šaltinis, veikimo pobūdis.
Tai reiškia, kad dėl šios: „Paėmė Tiesą ir numetė ją ant žemės“ sumaišties,
gyvatės gundymo dėka, gimė pas žmogų nauja, „protinė analizė“.
Ir tai: „tiesos – melo“ analizė, kuria žmogus turi naudotis visą „išsitaisymo“ periodą,
nes tik taip gali išsitaisyti ir gauti naudą, kaip parašyta 16 skyriuje.


Dabar supraskime šios sumaišties dydį.
Tai reiškia, kad prieš paragavimą nuo „Pažinimo medžio“,
moteris negalėjo net prisiliesti prie draudžiamo vaisiaus,
kaip pasakyta 17 skyriuje.
Iš tikro, net prisiartindama prie „Pažinimo medžio“,
moteris iškart pajusdavo „kartumą“ ir „mirties skonį“,
todėl pati savo suvokimu pridėjo dar ir „prisilietimo draudimą“.
Tačiau jau po „pirmo kąsnio“, realybės valdymui pradėjo vadovauti „sitra achra“ ir „melas“.
Todėl šis draudimas žmonėms pasidarė saldus pradžioje,
ir tik pabaigoje kartus, todėl atsitraukti nuo jo žmogus jau negalėjo.
Kaip pasakė moteris: „Valgiau ir valgysiu dar“.


Ir dabar aišku, kad „užmokestis“ šventoje Toroje yra apibrėžtas tik kūnams atėjus į tobulumą.
Tai reiškia, kad visa Toros esmė yra „Pažinimo medžio“ nuodėmės ištaisymas,
nes šios nuodėmės dėka buvo supainiotas realybės valdymas.
Iš tikro šiam „ištaisymui“ ir buvo duota Tora,
t.y. tam kad vėl pakelti 288 kibirkštis į „šventumą“,
nes tik taip realybės valdymas vėl sugrįš ankstesnį lygį.
Taip pat tada, bus pašalinta visa sumaištis pasaulio valdyme,
o to dėka žmonės ir jų „kūnai“ vėl taps tobuli.
Tada visa realybės analizė bus apibrėžta tik „kartu – saldu“,
taip kaip buvo prieš pirmo Adamo nuodėmę.
Ir suprask.


Taip pat ir visi pranašai kalba tik apie šį „ištaisymą“, kaip pasakė išminčiai:
„Visi pranašai pranašavo tik apie Mašijacho dienas“.
Ir tai – realybės „valdymo“ sugrįžimas prie aiškios analizės,
tokia kokia ir buvo prieš „Pažinimo medžio“ nuodėmę...


Tačiau, pasaulyje, kuris ateis, t.y. užbaigus visą ištaisymą ir sutapus forma su Kūrėju,
„Tik tavo akys matys Kūrėją“.
Kaip parašyta apie Mašijacho dienas:
„Jei Egiptas neateis (nusilenkti Kūrėjui)..., jiems nebus lietaus“ (Zacharija 14).
Tai reiškia, kad visa „gėrio – blogio analizė“ bus apibrėžta: „saldu – kartu“.