• הנה יש בזה עוד טעם, כי קבלה בידינו, שיש חיוב מוקדם להגאולה, אשר כל אומות העולם יודו לתורת ישראל. בעה''ס, שופר של משיח Tačiau čia yra dar viena prasmė. Tai reiškia, kad galimybė išsigelbėjimo paankstinimui. Iš tikro galiausiai visos pasaulio tautos pripažins Izraelio Torą. (Baal Sulamas „Mašiacho Šofaras“)

פרי חכם אגרות קודש קל  

„Šventi laiškai“ psl. 130

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                            (Ištraukos)

Yra žinoma, kad Kūrėjas neatiduoda savo dukters prasčiokui, kaip pasakyta:
„Kiekvienas, išleidžiantis savo dukterį už prasčioko, lyg suriša ją ir padeda prieš liūtą” (Talmudas, Psachim).

Žinoma, kad žmona visada vadinasi vyro pavarde.
Jis – karalius;
Ji – karalienė;
Jis – išminčius;
Ji – išmintis;
Jis – protingas;
Ji – protas, kaip parašyta Tikunei Zohar.
Vadinasi prasčioko žmonos vardas – kvailė,

nes jis – kvailys, todėl kad nemoka išsaugoti karališką garbę.

Juk „blogio instinkto” buveinė širdyje, kurioje nėra Toros.
Žinoma, kad Tora ir išmintis išstumia pamažu blogio instinktą iš širdies.
O kadangi jis – „kvailys”, paruošta jam „kvailė” žmona, ir tai „klipat noga” (švytėjimas, analizė) sugundžiusi Chavą (Ievą).

Apie tai parašyta:
„Pyktis lindi kvailių širdyse” (Kohelet 7 – 9).
Iš čia matyti, kodėl neduodama prasčiokui Karaliaus duktė.

Kaip ir parašyta Toroje, jei iš tikro Šchemas troško Jakovo dukters (Berešit 34 – 6),
jam reikėjo stengtis Toroje ir priedermėse, o ne dovanoti daug dovanų, kokia yra „pasaulietiška” nuomonė.
Iš tikro tada Šchemo troškimas Toroje būtų susitikęs jos – Dinos troškimą Toroje, ir abu būtų „susijungę”, o meilė būtų atsiradusi savaime, be pagalbos iš žmogaus pusės…