• הִנֵּה עֵין יְהוָה, אֶל יְרֵאָיו לַמְיַחֲלִים לְחַסְדּו, לְהַצִּיל מִמָּוֶת נַפְשָׁם, וּלְחַיּוֹתָם, בָּרָעָב. תהלים לג' – יח', יט'. שלבי הסולם, מועדים, מסרת גיבורים ביד חלשים Kūrėjo akis ant bijančių Jo, laukiančių Jo gerumo, kad išgelbėti jų sielas nuo mirties, ir maitinti juos bado metu. (Tehilim 33 – 18, 19)

פרי חכם אגרות קודש קל  

„Šventi laiškai“ psl. 130

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                            (Ištraukos)

Yra žinoma, kad Kūrėjas neatiduoda savo dukters prasčiokui, kaip pasakyta:
„Kiekvienas, išleidžiantis savo dukterį už prasčioko, lyg suriša ją ir padeda prieš liūtą” (Talmudas, Psachim).

Žinoma, kad žmona visada vadinasi vyro pavarde.
Jis – karalius;
Ji – karalienė;
Jis – išminčius;
Ji – išmintis;
Jis – protingas;
Ji – protas, kaip parašyta Tikunei Zohar.
Vadinasi prasčioko žmonos vardas – kvailė,

nes jis – kvailys, todėl kad nemoka išsaugoti karališką garbę.

Juk „blogio instinkto” buveinė širdyje, kurioje nėra Toros.
Žinoma, kad Tora ir išmintis išstumia pamažu blogio instinktą iš širdies.
O kadangi jis – „kvailys”, paruošta jam „kvailė” žmona, ir tai „klipat noga” (švytėjimas, analizė) sugundžiusi Chavą (Ievą).

Apie tai parašyta:
„Pyktis lindi kvailių širdyse” (Kohelet 7 – 9).
Iš čia matyti, kodėl neduodama prasčiokui Karaliaus duktė.

Kaip ir parašyta Toroje, jei iš tikro Šchemas troško Jakovo dukters (Berešit 34 – 6),
jam reikėjo stengtis Toroje ir priedermėse, o ne dovanoti daug dovanų, kokia yra „pasaulietiška” nuomonė.
Iš tikro tada Šchemo troškimas Toroje būtų susitikęs jos – Dinos troškimą Toroje, ir abu būtų „susijungę”, o meilė būtų atsiradusi savaime, be pagalbos iš žmogaus pusės…