kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • אמנם הדרך הראשונה (דרך תשובה להשגת הקדושה) היו דורכים בה אף בדורות הראשונים. רח''ו שערי קדושה Tačiau pats patikimiausias (šventumo pasiekimui) yra „atgailos“ kelias, kuriuo ėjo visų kartų didieji šventuoliai. (rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

שלבי הסולם חנוקה מעוז צור ישועתי  

Šlavei haSulam „Mano išsigelbėjimo stiprybės Uola“

ravas Baruchas Ašlagas

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                                    (Ištraukos)


                                                            1.


Chanukos dainoje mes sakome:
„Mano išsigelbėjimo stiprybės Uola, Tave malonu šlovinti,
pastatyk man maldos namus, ten paaukosiu Tau padėką“.

Ši daina prasideda nuo šlovinimo:
„Tave malonu šlovinti“.
Paskui eina maldos žodžiai:
„Pastatyk man maldos namus“.
Ir galiausiai vėl padėka ir šlovinimas:
„Ten paaukosiu Tau padėką“.
„Dvasiniame darbe“ mes išlaikome tokią pačią tvarką.


- Pirmausiai mes šloviname Kūrėją už visą gerumą,
kurį gavome iš Jo, kaip sako išminčiai:
„Visada žmogus turi pasakyti šlovinimą Kūrėjui, o paskui melstis“ (Talmudas, Brachot).
Taip pat žmogus turi norėti to pats, nes Kūrėjui nereikia,
kad Jį šlovintų, todėl, kai pasakėme „Tave malonu šlovinti“.
- Tada laikas maldai.
- Po maldos vėl turime pašlovinti ir padėkoti.


Tačiau, ką daryti žmogui, jei jis nenori šlovinti Kūrėjo, jei žmogaus širdis uždaryta?
Jei žmogus jaučia gyvenime vien tik nemalonumus,
todėl negali atverti burnos šlovinimui?
Tada yra tik vienas patarimas:
Reikia eiti „virš dabartinės logikos“,
t.y. sakyti, kad viskas yra „paslėptas gerumas“.
Tai reiškia, kad žmogus dar nepasirengęs pamatyti gerumo,
kurį paruošė žmonėms Kūrėjas.
Ir paskui, kai žmogus didelių pastangų dėka pasakė šlovinimą Kūrėjui,
tikėdamas „virš dabartinės logikos“,
jis gali melstis Kūrėjui, kad Jis ištaisytų žmogaus širdį,
ir ji būtų „Maldos namais“.


Žmogus turi prašyti, kad Kūrėjas atsivertų Kūrėjas savybe vadinama:
„Atviru gerumu“.
Tada žmogus galės įvykdyti:
„Ten paaukosiu Tau padėką“.
Iš tikro reikia padėkoti,
kad Kūrėjas padėjo žmogui paaukoti savo egoizmą,
ir dabar į egoizmo vietą atėjo noras sąlygoti,
vadinamas – „šventumu“.


Todėl visų pirmiausia reikia, kad pas žmogų atsirastų noras „paaukoti (savo egoizmą) ant aukuro“,
t.y. atsisakyti jo visiškai.

Taip pat mokomės, kad viskas kas yra sukurta Kūrėjo,
tai tik „noras gauti“,
tik žmoguje jis pasireiškia „iškreiptu“, egoistiniu pavidalu.
Iš tikro žmogus labai myli savo „egoizmą“, todėl jam labai sunku,
ir be Kūrėjo pagalbos neįmanoma, jį anuliuoti.

Tačiau kita vertus, kitaip negalima pasiekti dvasingumo.