kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ככל שאדם מבין שלשם שמים הוא דבר חשוב, האמת - שהקיום שלא לשם שמים הוא חשוב הרבה יותר. רב ברוך אשלג ע''ש בעל הסולם. Kiek žmogus supranta, kad Toros vykdymas „Dangaus vardu“ yra labai svarbus dalykas, iš tikro Toros vykdymas (pradžioje) ne „Dangaus vardu“ yra žymiai svarbesnis dalykas. (Ravas Baruchas Ašlagas Baal Sulamo vardu).

שערי קדושה חלק ב שער ד 

Šventumo vartai Antra dalis. Ketvirtieji vartai

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį




          Apie bausmę už blogas savybes (midot) ir užmokestį už geras


                                                                   5.


Valdžios ir garbės troškimas yra labai neigiamos savybės, nes atveda prie puikybės,
kuri yra blogiau už viską.

Taip besielgiantis žmogus sukelia savo bendruomenei, ar pavaldiniams baimę,
kuri nėra Dangaus baimė.
Todėl toks žmogus yra „išraunamas” iš pasaulio, ir jo palikuonys po jo neturi pasisekimo.


Kaip sakė mūsų mokytojai, ir kaip randame pasakojime apie Jeravamą,
kurio išmintis buvo labai didelė.
Tačiau, dėl valdžios troškimo, jis ir jo palikuonys buvo pašalinti iš pasaulio ir nėra jam dalies pasaulyje, kuris ateis.


Šaulis, Kūrėjo išrinktasis, ilgą laiką valdė, nepatirdamas nuodėmės skonio,
ir tolinosi nuo valdingumo.
Tačiau galiausiai ir jis buvo pagautas į valdingumo „tinklus”,
kai pasakė pranašui Šemiueliui:
„Pagerbk mane prieš tautos vyresniuosius“ (Šemiuel 1 15 – 6).
Iš tikro Šaulis neteko valdžios, ir žuvo pats bei trys jo sūnūs.


Pasakė mūsų mokytojai:
„Pavydas, gašlumas ir garbės troškimas išveda žmogų iš pasaulio“ (Avot 4 – 21).
Dar pasakė:
„Valdžios troškimas sužlugdo ir palaidoja žmogų,
nes atveda prie didybės prieš Kūrėją (Talmudas, Brachot).
Kaip pasakyta: „Kad nepasididžiuotų širdyje...,
kad būtų ilgos jo karaliavimo dienos“ (Dvarim 17 – 7).
Pasakė Kūrėjas: „Aš – šventas, Aš – geras... jei yra tavyje šios savybės,
gali būti valdžioje, jei ne – negali“ (Talmudas, Sanhedrin).


Todėl pasakė Davidas:
„Kūrėjau, nesididžiavo mano širdis... mano siela buvo kūdikis prie mamos“ (Tehilim 131 – 1).
Iš tikro reikia visomis jėgomis bėgti nuo valdžios ir nuo išaukštintų pareigų,
kaip parašyta apie išdidumo savybę.


Ir kaip pasakyta knygoje Zohar:
„Palaimintas tas, kas saugojo save šiame pasaulyje.
Kas gi yra didesnis už Moše, viso Izraelio lyderį,
kuris atsisakinėjo nuo Kūrėjo siūlomų pareigų 7 dienas.


Kaip parašyta: „Pasiųsk ką nors kitą vietoj manęs“ (Šmot 4 – 13), kol:
„Ir supyko Kūrėjas ant Moše“ (Šmot 4 – 14).
Kaip pasakė mūsų mokytojai, nors galiausiai Moše sutiko,
tačiau buvo nubaustas už kitus žmones prie „Merivos vandenų“ ir nepadėjo jam visi nuopelnai,
t.y. jis neįėjo į „Šventą žemę”.
Todėl kiekvienas, esantis valdžioje, netgi Dangaus vardu kaip Moše,
galiausiai yra baudžiamas, nes jis atsako už visų veiksmus“.


Taip pat reikia būti atsargiam, pasakojant savo veiksmus kitiem.
Pasakoja mūsų mokytojai apie vieną moterį, kuri gyrėsi savo draugei, kad pasninkavo.
Maža to, kad negavo užmokesčio, bet dar buvo nuteista gehinomo teismui,
nes tuo parodė, kad jos veiksmai nebuvo Dangaus vardu (Jeruzalės Talmudas, Chagiga).


Todėl pasakė išminčiai:
Visada žmogus turi bijoti Dangaus slapta ir visi jo keliai turi būti Dangaus vardu.
Ir jei žmogus gali padaryti kokį tai veiksmą Dangaus vardu ir nepasakyti žmonėms,
netgi vieną kartą, tokio žmogaus užmokestis bus dvigubas ir trigubas,
nes Kūrėjo garbė – paslėpti dalyką”.