kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ותהר עוד ותלד בן ותאמר הפעם אודה את יהוה על כן קראה שמו יהודה ותעמד מלדת. בראשית כט' – לה Ir pastojo (Leja) vėl ir pagimdė sūnų, ir pasakė: „Dabar padėkosiu Kūrėjui“, todėl pavadino vardu „Jehuda“ (padėka) , ir nustojo gimdyti. (Berešit 29 – 35)

שערי קדושה חלק ג שער ב  

Šventumo vartai Trečia dalis. Antrieji vartai

rabi Chaimas Vitalis

 
 
 

Uždaryti užduotį




Žmogaus esmė.
Čia paaiškinsime dalykus, kurių nežinojo pirmose kartose,
ir tai nuostabūs dalykai.
Ir jei nereiktų paaiškinti pranašystės esmę,
neaiškinčiau jų iš vis.
Todėl paaiškinsiu juos labai glaustai ir pasistenk suprasti.


Iš pradžių paklausime keletą gilių klausimų:

1. Kokia prasmė buvo sukurti žmogų šiame pasaulyje su kūnu ir siela?


2. Kodėl dar buvo papildomai sukurti žmoguje du instinktai:
„Gėrio instinktas“ ir „Blogio instinktas“?


3. Jei šie du instinktai yra lygiaverčiai, koks gi yra duotas pasirinkimas,
„persverti“ į vieną ar kitą pusę. Ir jei yra galimybė „persverti“, tai jie nėra sukurti lygiaverčiais?


4. Kokia yra šių dviejų instinktų esmė?


5. Reikia žinoti ar žmogaus siela yra didesnė už angelus?
Jei didesnė, kodėl tada angelai nenusileido į šį pasaulį, apsirengti siela ir kūnu?

Jei angelas didesnis už žmogų, kodėl tada randame parašyta pas išminčius,
kad „angelai nesako „šventas“(Kūrėjas), tol kol nepradeda Izraelis“,
ir dar daug panašių pasakymų.


6. Ir jei pripažinsime, kad apie žmogų parašyta:
„Sūnūs jūs Kūrėjui“ ( Dvarim 14).
Tai iš tikro silpnina žmogų, ir veda prie netikėjimo į Kūrėjo visagališkumą ir vienybę?


7. Jei paimsime pranašystės aspektą, tai kaip gali būti,
kad Karalių Karalius kalbėtų su tokiu „žemu“ sutvėrimu, kaip žmogus,
ir patikėtų jam savo paslaptis?


Kaip jau išnagrinėta ankstesniuose vartuose dvasinių pasaulių esmė yra ta,
kad jie visi įjungti į Kūrėjo vardą Havaja.
Iš tikro visi dvasiniai pasauliai atitinka žmogaus mūsų pasaulyje „formą“,
kuri dalinasi į penkis dvasingumo lygius.
Vardo Havaja „užpildymas“ raide alef turi gematriją Adam – žmogus (45).


Dar aiškinome, kad dešimt sfirot skirstosi į 613 aspektų,
(kas taip pat atitinka žmogaus struktūrą).
Tai reiškia, kad visi pasauliai ir kiekviena dalis juose yra sukurti pagal „apatinio“ žmogaus pavidalą (jėgų santykį).
Tai paslaptis:
„Padarykime žmogų pagal mūsų atvaizdą ir būdą“ (Berešit 1 – 26).


Taip pat sakėme, kad nuo Brija pasaulio ir žemiau viskas vadinasi „Pažinimo medis“, kuris sudarytas iš gėrio ir blogio.
Iš tikro vis labiau „leidžiantis“ į mūsų pasaulį, mažėja gėris ir didėja blogis.
Taip, kad mūsų žemiausiame, materialiame pasaulyje yra didesnė blogio ir mažesnė gėrio dalis,
ir visada nusidėjėlis – blogis „apjuosia“ teisuolį – gėrį.
Todėl visada gėris vadinamas „vaisius“,
o blogis – „lupena“ (klipa),
ir lupena visada yra išorėje ir apjuosia vaisių.


Taip pat, „lupena“ visada saugo „vaisių“,
tik reikia atskirti ir nevalgyti „lupenos“.
Taip yra sudaryti ir šventumo pasauliai,
t.y. labiau švaresni ir dvasingesni yra „viduje“, o, grubesni – „išorėje“.
Kaip jau išaiškinta anksčiau, kad Ein Sof Palaimintas yra visų viduje.
Ir visi pasauliai sudaryti nuo keter – labiau „vidinio“,
iki malchut – pačio „išorinio“.


Išnagrinėsime klausimus, kuriuos paklausėmė pradžioje.
Žmogaus esmė yra ta, kad jis savyje apima visus pasaulius,
kaip bendrai taip ir su visomis smulkmenomis.
Ir viso šito nėra kituose kūriniuose, nes kiekvienas kūrinys apima tik tą pasaulį,
kuriame jis yra sukurtas.
Tačiau žmogus apima visus pasaulius ir išorinius ir vidinius.


Kaip?
Iš pasaulio Asija yra pas žmogų kūnas „iš dulkių“ (עפר) vadinamu „žemiausiu pasauliu“,
kuriame yra „pagrindinė“ siela (נפש – nefeš) iš aspekto „klipot“.
Šios sielos dalies viduje yra kita sielos dalis (רוח - ruach) iš aspekto „angelai“,
skirta „augaliniui“ lygiui.
Toliau sielos viduje yra „žmogaus“ sielos dalis iš aspekto (נשמה – nešama).


Visi šie lygiai gauna šviesą iš dešimties sfirot, kurios yra keturiuose pasaulio Asija pagrinduose, tam kad „atgaivinti“ juos.
Ir viskas tuo pačiu būdu yra pasauliuose Jecira, Brija ir Acilut.
Taip pat išaiškėja sielos „didumas“, nes jos šviesa išeina iš dešimties sfirot,
t.y. iš Kūrėjo dalies.
Apie tai parašyta:
„Jūs esate sūnūs savo Kūrėjui“ (Dvarim 14 – 1).
Iš tikro siela yra „drabužis“ dešimčiai sfirot,
t.y. teisuoliai savo veiksmais yra susilieję su Kūrėju.
Kaip pasakyta:
„Ir jūs, susilieję su Kūrėju“ (Dvarim 4 – 4).
Tai reiškia visišku susiliejimu su dešimčia sfirot.


Toliau išnagrinėsime „gėrio“ ir „blogio“ instinktą žmoguje, bei jų prasmę.
Ir tai du instinktai sukurti bei „pridėti“ prie žmogaus sielos.
Iš tikro „švytėjimas“, šviečiantis angelams, vadinamas „gėrio“ instinktu.
Ir „švytėjimas“, apšviečiantis klipot, vadinamas „blogio“ instinktu.
Taip pat „blogis“ randasi „gėrio“ instinkto išorėje,
ir yra jam kaip „lupena“ (klipa).


Žmogaus siela yra šių instinktų viduje,
todėl ji vadinasi „žmogaus esmė“.
Iš tikro žmogaus siela, būdama pagrindu, turi pasirinkimą,
ar persverti žmogų į vieną ar į kitą pusę.
Ir geriausias sielos pasirinkimas – persverti viską į „gėrio“ pusę,
nes siela ir „gėrio“ instinktas yra vienodos šventos prigimties.


Tačiau kūno polinkis – persverti viską į „blogio“ pusę,
nes blogio ir kūno vienoda prigimtis.
Tai ir yra visa žmogaus „vidinė kova“.


Tačiau siela gali įvykdyti savo paskirtį – priedermių vykdymą, tik kūno pagalba.
Ir kūnas yra artimas „blogiui“, todėl jis labai „priešinasi“ priedermių vykdymui,
ir sielai yra labai sunku nugalėti kūną.


Iš tikro sielos esmė yra virš šių dviejų (gėrio ir blogio) instinktų,
todėl siela gali pasirinkti „gėrio“ instinktą.
Tačiau sielai, norėdama atlikti priedermes,
turi labai didelį ir sunkų „darbą“ su kūnu,
nes kaip jau sakėme, kad atlikti priedermes galima tik su tik kūno „pagalba“.
Todėl reikia gerai suprasti,
kad po mirtes negali „bausmė“ ir „atlygis“ būti atskirai kūnui,
ir atskirai sielai.
Iš tikro siela ir kūnas buvo kartu „apsirengę“ vienas kitu, gyvenime,
todėl „užmokestį“ ar „bausmę“ turi gauti kartu.


Dabar panagrinėkime kodėl reikėjo sukurti žmogų su kūnu ir siela,
bei kokia prasmė buvo sukurti žmoguje gėrio ir blogio instinktą?
Dar paaiškinkime ką reiškia:
„Duokite stiprumą savo Kūrėjui“ (Tehilim 68 – 35),
ir „Uolą, tave pagimdžiusią, apleidai“(Dvarim 32 – 18).


Iš tikro kūrimo pradžioje viskas buvo sukurta iš Ein Sofo „paprastu noru“.
Tačiau paskui reikėjo pritraukti papildomai šviesos į visus pasaulius jų palaikymui.
Todėl šviesa į dešimtį sfirot šviečia pastoviai ir jų taisyti nereikia,
o kūriniai (sielos) ir visa „išorė“, sudaryti iš gėrio ir blogio,
todėl reikalauja ištaisymo.
Tai reiškia, kai dėl ištaisymo sumažėja šviesos poveikis, atrodo kūriniams,
kad „silpnumas ir ribotumas“ pas pačias sfirot, t.y. dieviškume.
Todėl parašyta: „Uolą, tave pagimdžiusią, apleidai“,
ir tada – „Duokite stiprumą savo Kūrėjui“.


Ir dar yra viena priežastis:
Kai žmogus yra „sveikas“ ir „švarus“,
jam norisi ir atrodo, kad ir jo „rūbai“ būtų „švarūs“.
Tačiau, kai žmogus yra „silpnas“, ir jam reikia papildomo ištaisymų, žmogui atrodo,
kad ir sfirot, t.y. Kūrėjas yra silpnas,
todėl – „Duokite stiprumą savo Kūrėjui“.
Iš čia aišku, kad reikėjo sukurti žmogų,
talpinantį savyje visus kūrinius ir visus pasaulius.
Ir suprantama, kad žmogus taisydamas save,
gali pritraukti iš dešimties sfirot šviesą į visus pasaulius,
kaip „sau“ (sielai), taip ir visiems „angelams“, bei visai „išorei“ – „klipot“.
Šiuo šviesos „pritraukimu“, žmogus gali „ištaisyti“ ir „išanalizuotų“ viską,
kas tik yra įmanoma visuose „vidiniuose“ ir „išoriniuose“ pasauliuose.
Todėl, jei žmogus daro nuodėmę (neduok dieve), jis „sugadina“ visus pasaulius,
o jei daro priedermę ar gerus veiksmus, jis „ištaiso“ visus pasaulius.
Ir dabar išaiškėja būtinybė sukurti žmogų žemame pasaulyje su kūnu ir siela,
bei su gėrio ir blogio instinktu.


Iš tikro žmogus privalo į kiekvieną pasaulį pritraukti „dvasinę šviesą“,
kad ji galėtų „materializuotis“ juose.
Todėl žmogus turi būti sudarytas iš visų pasaulių,
t.y. pasauliai turi „padėti“ žmogui pritrauti šviesą,
reikalingą ir pačiam žmogui ir pasauliams.
Taip pat vieni pasauliai atskirai negali pritraukti šviesos,
todėl, kai žmogus nusideda, pasauliai yra sugadinami, ir visi gauna bausmę.
Ir suprask tai labai.


Išeina, kad žmogus sudarytas iš visų pasaulių, kaip parašyta:
„Tai visas žmogus“ (Kohelet 14).
Ir tai paslaptis:
„Padarykime žmogų pagal mūsų atvaizdą ir būdą“ (Berešit 1 – 26),
t.y. visi pasauliai „dalyvavo“ žmogaus sukūrime.
Todėl visi pasauliai turi „žmogaus formą“ (jėgų santykį),
nes viskas priklauso nuo žmogaus veiksmų.
Tai paslaptis:
„Ir patalpino (žmogų) Gan Edene (Rojaus Sode) darbui ir apsaugai“(Berešit 2 –15),
t.y. „darbui“, kad atliktų priedermes „daryk“,
ir „apsaugai“, kad laikytųsi priedermių „nedaryk“.


Dar parašyta: „Įdėsiu žodžius tau į burną, kad galėtum pasodinti dangų“ (Ješaja 51 – 16).
Tai reiškia, kad žmogus savo darbais pritraukia gyvybę į dangų ir žemę,
t.y. jis lyg „įtvirtina“ pasaulį.
Kaip pasakė mūsų mokytojai (sako Kūrėjas žmogui):
„Tu su manimi, tu Mano bendrininkas.
Aš sukuriu pasaulius, o tu įgyvendini juos“ (Akdamat Zohar).


Ir suprask ką reiškia „pranašas“, ir kodėl parašyta:
„Susiliek su Juo“ (Dvarim 11 – 22)?
Iš tikro pranašas yra „susiliejęs“ su Kūrėju dėka to,
kad pritraukia žmonėms „šviesą“ ir „pranašystę“.
Kaip parašyta:
„Ir jūs, susilieję su Kūrėju, gyvi šiandien visi“ (Dvarim 4 – 4).