kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • Ir išėjo Jakovas iš Beer Ševos, ir nuėjo į Charaną. Ir priėjo vietą, ir apsinakvojo ten, nes nusileido saulė, ir paėmė iš vietos akmenų, ir pasidėjo sau po galva, ir atsigulė toje vietoje. (Berešit 28 – 10, 11)
  • !שבת שלום
  • Šabat Šalom!

אהבת ה' ואהבת הבריות 

Meilė Kūrėjui ir meilė žmonėms

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                                                   4.


                                                   „Ir susiliek su Juo“


Tačiau dar lieka klausimas, jei visos Toros ir visos kūrinijos tikslas – „pakelti“ žmoniją į šias nuostabias „susiliejimo su Kūrėju“ aukštumas, kodėl nebuvo galima iškart žmonijos sukurti tokiame lygyje?
Ir kodėl dar reikėjo kūriniją apsunkinti didelėmis pastangomis Toroje ir priedermėse?


Ir tai galima suprasti, kaip pasakė išminčiai:
„Tas, kas valgo veltui gautą duoną, gėdinasi pažvelgti į savo veidą“.
Tai reiškia, kad kiekvienas, kuris gyvena ir naudojasi iš svetimo triūso, bijo ir gėdinasi pažvelgti
į save, nes iš jo dingsta „žmogiškas atvaizdas“...
Iš tikro Kūrėjas iš savo tobulumo išsprendė ir šią problemą.
Tai reiškia, kad mes galėtumėme mėgautis savo rankų darbu, Kūrėjas paruošė mums „darbo
vietą“.
Todėl kūrėjas sukūrė žmoniją tokią „niekingą“, kad ji galėtų darbo Toroje ir priedemėse būdu
pakelti save neapsakomas aukštumas.
Ir šis „pakilimas“ būtų tik mūsų pačių „įsigijimas“.
Tada visą iš Kūrėjo „plačios“ ir „dosnios“ rankos ateinantį malonumą bei gerumą mes jaustumėme, kaip „uždirbtą“, o ne gautą dovanų.


Tačiau reikia suprasti šio „žemumo“, kurį mes jaučiame gaudami dovaną, šaltinį.
Tai gerai suprasime iš, visų gamtos mokslininkų žinomo dėsnio:
„Kiekvienos „šakos“ prigimtis ir dėsniai yra tokie patys, kaip ir „šaknies“.
Ir visi dėsningumai, esantys „šaknyje“, taip pat bus ir „šakoje“.
Tai reiškia, kad „šakai“ jie bus artimi, malonūs ir naudingi,
o nuo viskas, kas nebūdinga„šakniai“, taip pat ir „šakai“ bus tolima, nekenčiama bei žalinga.
Iš tikro mūsų „Šaknis“ yra Palaimintas ir Išaukštintas Kūrėjas,
kuris visai neturi „noro gauti“, tik „sąlygoti“,
todėl mes jaučiame skausmą ir niekingumą,
ką nors gaudami iš savo artimo.


Dabar galime išsiaiškinti savo galutinį tikslą – „Ir susiliek su Juo“.
Iš tikro šis išauštintas „susiliejimas“ yra ne kas kita,
tik „šakos“ formos (pobūdžio) sutapimas su „Šaknimi“.
Ir iš kitos pusės visas „žemumas“ ir niekingumas,
tai ne kas kita, tik nutolimas nuo „Šaknies“.
Kitaip sakant, jei kiekvienas kūrinys labiau save ištaiso ir įgauna „sąlygojimo“ pobūdį,
tuo šis kūrinys labiau kyla į „viršų“ ir daugiau gali „susilieti“ su Palaimintu Kūrėju.
Ir atvikščiai, jei kiekvienas kūrinys labiau didina gavimą ir meilę sau, tuo jis labiau randasi „žemume“ ir niekingume, bei didesniame nuotolyje nuo Kūrėjo.


Ir kaip „vaistas“ mums yra paruošta Tora ir priedermės, kurias galima pradžioje vykdyti „lo
lišma“, t.y. kad gauti užmokestį, ir tai galioja „mažoje“ auklėjimo būsenoje.
Tačiau, kai žmogus „išauga“, jį išmoko vykdyti Torą ir priedermes „lišma“ – padaryti Kūrėjui malonumą.


Dabar galime suprasti išminčių pasakymą:
„Argi svarbu Kūrėjui ar gyvulys skerdžiamas nuo kaklo, ar nuo sprando?
Juk priedermės yra duotos, kad ištyrinti jomis žmones“.
Ir kol kas mes dar nežinome, kas tai per „ištyrinimas“?
Tačiau aišku tai, kad „žmogus gimsta „laukiniu asilu“ ir yra „paskendęs“ savo žemoje bei niekingoje meilėje sau, be jokios „kibirkšties“ meilei ir sąlygojimui artimui.
Ir šioje būsenoje žmogus yra toliausiai nutolęs nuo savo Palaimintos ir Išaukštintos „Šaknies“.


Tačiau, kai žmogus „paauga“ ir yra auklėjamas Toros ir priedermių dvasia, su intencija „padaryti
malonumą Kūrėjui“, jis ateina į kitą, „sąlygojimo artimui“, pakopą.
Ir tai įvyksta naturaliai, užsiėmimų Tora ir priedemėmis „lišma“, dėka.
Tai reiškia, kad Tas, kuris davė Torą, žinojo, kaip pasakė išminčiai:
„Sukūriau blogio instinktą ir sukūriau jam vaistą (prieskonį) – Torą“.


Ir taip kūrinija vystosi ir kopia šiomis išaukštintomis pakopomis, kol savo viduje visiškai „praranda“ egoistinę meilę sau ir įgauna norą tik sąlygoti, arba gauti su sąlygojimo intencija.
Apie tai ir pasakė išminčiai: „Priedermės yra duotos, kad ištyrinti jomis žmones“.
Ir tada žmogus susilieja su „Šaknimi“, kaip pasakyta:

„Ir susiliek su Juo“.