kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • Ir išėjo Jakovas iš Beer Ševos, ir nuėjo į Charaną. Ir priėjo vietą, ir apsinakvojo ten, nes nusileido saulė, ir paėmė iš vietos akmenų, ir pasidėjo sau po galva, ir atsigulė toje vietoje. (Berešit 28 – 10, 11)
  • !שבת שלום
  • Šabat Šalom!

הקדמה לספר הזהר  

Įvadas į knygą Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                                           25.


Ir dabar mes turime sprendimą Penktam tyrinėjimui.
Klausėme, jei kūnas yra taip labai sugadintas, kad siela negali būti visame savo tyrume,
bet tik po to kai kūnas suirs žemėje.
Todėl, jei taip, tai kodėl kūnas vėl sugrįžta prisikelti iš numirusių?


Dar išminčiai pasakė, kad ateityje mirusieji prisikels su savo defektais,
kad niekas nepasakytų, jog tai kitas kūnas (Zohar, Emor).
Ir šį dalyką gerai suprask iš pačios kūrimo minties, t.y. iš Pirmos būsenos,
kur sakėme, kad Kūrėjo mintis buvo padaryti gera kūriniams.
Todėl Kūrėjas būtinai sukūrė kūriniuose milžinišką norą gauti visą šią gausybę ir gerumą,
kuris yra sukūrimo mintyje.
Iš tikro didelis malonumas ir didelis noras gauti šį gerumą, eina kartu.


Dar sakėme, kad šis didelis noras gauti, tai ir yra visa naujai sukurtos kūrinijos materija.
Todėl Kūrėjui nieko daugiau nereikia, kad Jis galėtų įvykdyti kūrimo mintį.
Juk iš tobulo Meistro negali išeiti nereikalingi veiksmai ir dalykai.
Kaip pasakyta „Vienybės dainoje“:
„Visame Savo darbe neužmiršai, nepridėjai ir neatėmei nei vieno dalyko“.


Iš tikro šis didelis noras gauti tik sau yra visiškai atskirtas nuo šventumo pasaulių,
ir yra atiduotas netyrų pasaulių sistemai.
Iš kurios išeina „kūnai“, jų aprūpinimas ir visi įsigijimai mūsų pasaulyje,
kol žmogus pasiekia „trylikos metų“ – „dvasinį lygį“.
Ir tada užsiėmimų Tora ir priedermėmis dėka žmogus pradeda „įsigyti“ šventą sielą, kuri jau yra aprūpinama iš šventų pasaulių sistemos, pagal sielos dydį, kurį pasiekė.


Iš tikro per 6000 metų, kurie yra mums duoti darbui Toroje ir priedermėse,
visai nėra ištaisomas „kūnas“, t.y. didelis „noras gauti“, esantis jame.
Ir visi ištaisymai, kurie yra vykdomi mūsų dvasiniame darbe, liečia tik sielą,
kuri šio darbo dėka kyla šventumo ir tyrumo pakopomis.
Tai reiškia, kad didėja noras sąlygoti, kuris eina kartu su siela.
Iš čia kūno pabaiga tik numirti, būti palaidotam ir suirti, nes negavo jokio ištaisymo.


Tačiau iš tikro, negali viskas taip baigtis.
Iš tikro, jei bus pašalintas šis milžiniškas noras gauti iš pasaulio, su kūno mirtimi,
tada nebus įgyvendinta (neduok dieve) kūrimo mintis.
Ir nebus gaunami visi šie dideli malonumai, kuriuos Kūrėjas sumanė suteikti kūriniams.
Tai reiškia, kad didelis noras gauti ir didelis malonumas eina kartu.
Juk tuo dydžiu, kuriuo sumažės noras, lygiai tuo pačiu dydžiu sumažės ir malonumas bei mėgavimasis iš gavimo.



                                                                  26.


Taip pat sakėme, kad Pirma būsena būtina tvarka įpareigoja Trečią būseną,
kuri išėjo su pilnu kūrimo minties įgyvendinimu,
ir ten negali trūkti net mažiausios smulkmenos.
Todėl būtent Trečia būsena įpareigoja mirusių kūnų prisikėlimą,
t.y. milžiniško noro gauti tik sau, esančio juose, atstatymą.


Iš tikro šis laikinas ir netobulas noras turi būti palaidotas Antroje būsenoje,
ir privalo prisikelti iš naujo su visu dideliu noru gauti sau,
be jokio sumažėjimo, su visais defektais, kurie jame buvo.


Ir tada prasideda darbas iš naujo, t.y. „apversti“ šį didelį norą gauti sau,
kad jis pasidarytų vien tik noru sąlygoti.


Tada laimime dvigubai:


1. Pas mus yra „vieta“, kur galime gauti visą gerumą ir malonumą,
esantį kūrimo mintyje.
Tai reiškia, kad dabar yra pas mus kūnas,
su ypatingai dideliu noru gauti jame,
einančiu kartu su būsimais malonumais.


2. Dabar mūsų gavimas yra tik tam, kad suteikti malonumą Kūrėjui,
todėl šis gavimas skaitosi absoliučiu sąlygojimu.
Ir svarbiausia, kad ateiname prie formų sutapimo,
kas yra susiliejimas, t.y. Trečios būsenos forma.
Todėl Pirma būsena būtinai įpareigoja prisikėlimą iš numirusių.



                                                           27.


Iš tikro „Prisikėlimas iš numirusių“ bus prieš pat „Galutinį ištaisymą“,
t.y. Antros būsenos pabaigoje.
Ir kai nusipelnėme panaikinti mūsų didelį „norą gauti“ – „egoizmą“,
tada gavome norą tik „sąlygoti“.
Tada nusipelnėme visų nuostabių sielos pakopų, vadinamų:
nefeš, ruach, nešama, chaja ir jechida,
kurias gavome dėka savo darbo,
panaikindami savo didelį „norą gauti sau“ – „egoizmą“.


Ir aišku, kad ateiname į patį didžiausią tobulumą,
bei galime „prikelti“ kūną iš numirusių su visu jo milžinišku noru gauti,
o mūsų kūnas jau neatskiria mus nuo „susiliejimo“ su Kūrėju.
Netgi atvirkščiai, mes nugalime kūną ir duodame jam „sąlygojimo“ formą.


Ir iš tikro ši tvarka galioja, norint nugalėti bet kokią mūsų blogą savybę,
kurią mes norime pašalinti.

Tai reiškia, kad iš pradžių mes privalome atsisakyti šios savybės pilnai,
kad visiškai neliktų jos veikimo.
Ir po to jau galima šią ydą panaudoti teisingai „vidurinės linijos“ principu.
Tačiau kol nepašalinome visiškai iš savęs šios blogos savybės,
negalima jos naudoti tinkamu būdu.



                                                               28.


Kaip ir pasakė išminčiai, kad ateityje mirusieji prisikels su defektais, o paskui bus išgydyti.
Tai reiškia, kad pradžioje prisikels „kūnas“, ir tai – milžiniškas noras gauti tik sau, be apribojimų.
Koks jis išaugo iš „nešvarumo“ sistemos, t.y. su visais defektais, kol nusipelnė tyrumo Toros ir priedermių dėka.
Ir tada mes pradedame darbą iš naujo, t.y. „apversti“ visą šį didelį norą gauti sau į sąlygojimo formą.
Tada yra išgydomas kūnas, nes dabar jis pasiekė savybių sutapimą.


Ir dar pasakyta:
„Kad nepasakytų jog tai kitas kūnas“.
Tai reiškia, kad nesakytų ant kūno, kad jis yra kitos formos, negu yra kūrimo mintyje, nes ten šis milžiniškas noras kūne yra pasiruošęs gauti visą gerumą, esantį kūrimo mintyje.
Tik dabar šis noras yra atiduotas klipot, ir ištyrinimui.
Tačiau galiausiai yra draudžiama, kad tai būtų kitas kūnas.
Iš tikro, jei kūne bus nors truputį mažesnis noro gauti dydis, tai skaitysis kaip visiškai kitas „kūnas“.
Ir jau jis bus netinkamas visam šiam gerumui, esančiam kūrimo mintyje, kaip tai gauna Pirmoje būsenoje.
Ir suprask gerai.